Kodėl atsiliekame nuo šalių pirmūnių?
D. Krinicko teigimu, viena pagrindinių priežasčių, kodėl vis dar mažai atliekų yra sutvarkoma yra vėlesnis šiukšlių surinkimo ir perdirbimo infrastruktūros sukūrimas. Be to, Lietuvoje iki šiol neveikė vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema.
Vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema sėkmingai veikia Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Estijoje, Olandijoje, Kroatijoje, Islandijoje. Lietuvoje ji pradės veikti jau nuo vasario 1 d.
„Europos komisija ir atliekų tvarkymo srityje pirmaujančios šalys užstato sistemą nurodo kaip vieną svarbiausių atliekų tvarkymo grandžių. Sistema padeda surinkti ir perdirbti daug didesnius kiekius pakuočių, kurios sudaro didelę dalį atliekų, patenkančių į sąvartynus“, – sako Aplinkos ministerijos atstovas. Jo teigimu, bendras skaičius naudingų pakuočių ir antrinių žaliavų, kurios patenka į sąvartynus, nors galėtų būti perdirbtos, yra 38 proc.
Vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema sėkmingai veikia Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Estijoje, Olandijoje, Kroatijoje, Islandijoje. Lietuvoje ji pradės veikti jau nuo vasario 1 d.
„Eurostat“ duomenimis, 2013 m. Lietuvoje vienas žmogus vidutiniškai išmetė 433 kg. atliekų.
Kaip labai teigiamą tendenciją, galbūt padėsiančia pavyti pirmaujančias šalis, ekspertas įvardija augantį vartotojų sąmoningumą. „Aplinkos ministerija kasmet sulaukia vis daugiau gyventojų paklausimų, atsiliepimų, komentarų. Tai žymi, kad auga skaičius tų žmonių, kuriems rūpi jų aplinka“, – pasakoja D. Krinickas.
Siekis – mažesnės šiukšlių krūvos sąvartynuose
„Eurostat“ duomenimis, 2013 m. Lietuvoje vienas žmogus vidutiniškai išmetė 433 kg. atliekų. Didžioji dalis – 64 proc. arba 269,4 kg – šiukšlių pateko į sąvartynus. 21 proc., arba 88,4 kg, buvo perdirbta.
Palyginimui, Vokietijoje, kurioje vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema veikia jau daugelį metų, perdirbama 47 proc. atliekų, o į sąvartynus patenkantis šiukšlių kiekis nesiekia nė procento.
Palyginimui, Vokietijoje, kurioje vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema veikia jau daugelį metų, perdirbama 47 proc. atliekų.
Aplinkos ministerijos atstovo teigimu, atliekų šalinimas sąvartynuose yra blogiausia atliekų tvarkymo alternatyva. Visų pirma, išmetama daug naudingų žaliavų, kurias būtų galima perdirbti ir toliau sėkmingai naudoti pramonėje. Tokiu būdu ne tik būtų tausojami gamtos ištekliai, bet ir atsirastų galimybė sutaupyti. Be to, sumažinus atliekų kiekį sąvartynuose, mažėtų ir mokesčiai už sąvartyne šalinamas atliekas.
„Europos Sąjunga yra nustačiusi tikslą iki 2030 m. sąvartynuose šalinti vos 10 proc. atliekų. Europos patirtis rodo, kad būtent užstato sistema yra viena efektyviausių būdų priemonių siekiant šio tikslo“,– pasakoja D. Krinickas.
Aplinkos taršą mažins naujoji užstato sistema
Aplinkos ministerijos atstovas išskiria trejopą naujosios užstato sistemos naudą. Visų pirma, bus dar labiau tausojama aplinka – sistema leidžia surinkti ir perdirbti maksimalų kiekį atliekų. Be to, bus pagražinama aplinka – pakuotės nebesimėtys pakelėse, paežerėse, paplūdimiuose. Taip pat didinamas žmonių sąmoningumas – 10 ct. vertės užstatas yra pakankamai didelis ekonominis motyvas, skatinantis žmones įprasti grąžinti tarą, o ne mesti ją į bendrą konteinerį ar palikti gamtoje.
„Raginame Lietuvos gyventojus nuo vasario 1 d. aktyviai naudotis sistema. Viena vertus, tai labai paprasta – tereikės tuščias pakuotes įsidėti į pirkinių maišelį einant apsipirkti. Kita vertus, didelis motyvas turėtų būti ir noras pagražinti savo pačių aplinką, nebematyti šiukšlių kalnų paežerėse, pakelėse“, – akcentuoja D. Krinickas.
Gyventojai vietas, kuriose nuo vasario 1 d. galės grąžinti užstato ženklu pažymėtas pakuotes, galės pasitikrinti ir daugiau apie sistemą sužinoti čia.
Tiesa, vertėtų atsiminti, kad visos sistemoje dalyvaujančios pakuotės, už kurias bus imamas ir grąžinamas užstatas, bus pažymėtos užstato ženklu. Tokios pakuotės prekyboje atsiras tik po vasario 1 d., todėl senesnę vienkartinę tarą reikia grąžinti kaip ir įprastai – į spalvotuosius rūšiavimo konteinerius.
