Sekite 15min GoogleLietuvos ir Lenkijos valdžios atstovai kiek anksčiau įspėjo, kad Rusija gali surengti išpuolių regione.
Tačiau 15min pirmą kartą skelbia oficialiai patvirtintą informaciją apie žvalgybos duomenis dėl konkretaus svarstomo išpuolio pobūdžio – kad Maskva klaidinimo tikslais gali tam pasitelkti ukrainietiškus dronus.
„Turime duomenų, kad Rusija svarsto vykdyti nekonvencines kinetines atakas prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos regione. Tikėtina, kad Rusija tam galėtų naudoti Ukrainos gamybos dronus“, – 15min sakė ministras.
Detalių apie konkrečius objektus arba konkretų laiką nėra skelbiama.
Rusija perimtus Ukrainos dronus galėtų pasitelkti tam, kad klaidintų dėl išpuolio šaltinio ir neigtų atakavusi NATO teritoriją.
Tai būtų vadinamoji „netikros vėliavos“ operacija, kai valstybė įvykdo veiksmą, bet kuria įspūdį, jog tai padarė kita šalis.
Pagal NATO sutartį, ginkluotas vienos šalies užpuolimas laikomas visų užpuolimu, todėl rusams gali būti naudinga bandyti likti „pilkojoje zonoje“ ir kratytis atsakomybės už tiesioginį užpuolimą.
Padidėjusi įtampa dėl Rusijos kėslų Baltijos šalyse jaučiama nuo gegužės. Tą mėnesį Maskva ėmė skleisti nepagrįstus kaltinimus, neva Baltijos šalys leidžia naudoti jų oro erdvę Ukrainos atakoms ir dėl to sulauks atsako.
Baltijos šalys kategoriškai atmeta Rusijos teiginius kaip prasimanymą. Prezidentas Gitanas Nausėda viešai pareiškė, kad „Lietuvos teritorija nebuvo ir nebus naudojama jokioms trečiųjų šalių karinėms operacijoms prieš kaimynines valstybes“.
Baltijos šalys ir Lenkija teigia, kad pastaraisiais metais Rusija aktyviai vykdo diversijos aktus regione, tačiau ataka dronais būtų naujas eskalavimo lygis.
Lietuvoje pastaraisiais metais buvo nukritę keli dronai, bet nė vienu iš šių atvejų nebuvo duomenų, kad tai būtų tyčinis Rusijos veiksmas.
Lietuvos kariuomenė nustatė, kad šiemet nukritę dronai buvo ukrainietiški bepiločiai orlaiviai, nukreipti nuo kurso elektroninės kovos priemonėmis, kai atakavo taikinius Rusijoje.
Pernai iš Baltarusijos į Lietuvą buvo įskridę ir nukrito ir du rusiški dronai. Žvalgybos duomenimis, tąkart jie į Lietuvos oro erdvę įskrido atsitiktinai.
Lietuvos kariuomenė šią vasarą sustiprino apsaugą penkiuose objektuose – suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminale Klaipėdoje, „LitPol Link“ elektros jungties su Lenkija skirstykloje Alytuje, transformatorių pastotėje Alytaus rajone bei Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje.
Linas Kojala: Rusija tikisi atgrasyti Vakarus
Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala sako, kad susidurdamas su problemomis fronte Kremlius gali ryžtis rizikuoti ir imtis provokacijų.
„Signalai apie galimas provokacijas skamba jau kelis mėnesius ir atliepia bendrą foną, kuriame grėsmės niekada nebuvo tik teorinės“, – 15min sakė politikos ekspertas.
Jis atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu Kremliaus agresija, nors ir dalyje fronto šiek tiek stumiasi į priekį, susiduria su rimtais iššūkiais dėl ukrainiečių atakų prieš energetinę ir karinę infrastruktūrą.
„Putinui tai kelia vis sudėtingesnius klausimus, įskaitant dėl galimos mobilizacijos. Tuo pačiu Europos šalių parama Ukrainai išlieka tvari, įskaitant 70 mlrd. ES ir dvišalę pagalbą šiems metams.
Todėl vienas iš būdų pabandyti atgrasyti Vakarų šalis yra didinti rizikas ir tikėtis, kad tai paskatins Europos šalis atsitraukti ir sukels įtampas santykyje su Kyjivu“, – kalbėjo Kojala.
Kai kurie ženklai rodo, kad Maskva gali baimintis Ukrainos atakų Karaliaučiaus krašte – Rusija pastaruoju metu stiprina karinių objektų apsaugą šiame regione. Kaliningrado srities Ukrainos dronai iki šiol neatakavo.
Diversijos tęsiasi
Lietuvos žvalgyba ne kartą pranešė, kad Rusija ir toliau tęsia diversijas šalyje, kurios gali pareikalauti aukų.
Tuo užsiima Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji valdyba GRU.
GRU turi specialiai diversijų ir nužudymų įgyvendinimui parengtus padalinius. Šiemet Lietuvos žvalgyba įspėjo, kad rusai intensyviai ieško labiau pasirengusių, anksčiau nusikaltusių asmenų įgyvendinti pavojingesnes operacijas, galinčias sukelti didesnę žalą gyventojų saugumui.
GRU įvykdytų ar planuotų operacijų Europoje taikiniais jau buvo Rusijos istorijos naratyvo neatitinkantys paminklai, prekybos centrai, restoranai, viešojo transporto infrastruktūra ir objektai, susiję su Ukrainai skiriama karine ir humanitarine parama.
Šiuo metu, žvalgybos vertinimu, vienais pagrindinių GRU operacijų taikinių tampa Ukrainą remiantys asmenys ir iš Rusijos dėl kritikos režimui pasitraukę Vladimiro Putino oponentai.
