Karas Ukrainoje. „Maskvoje ir Sankt Peterburge vaikščios meškos“: Ukrainos deputatas įvardijo silpniausią Rusijos vietą

„Suspilne“ nuotr./Olha Stefanišyna

Ukrainos Aukščiausiasis antikorupcijos teismas buvusiai Ukrainos ambasadorei Jungtinėse Valstijose Olhai Stefanišynai paskyrė 6 mln. grivinų (116,29 tūkst. eurų) užstatą, skelbia pilietinė organizacija „Transparency International Ukraine“.

Nurodoma, kad teismo teisėjas priėmė sprendimą dėl prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę ketvirtadienį, rugpjūčio 6 d.

Ukrianiečių transliuotojas „Suspilne“ rašo, kad buvusi ambasadorė taip pat privalo pasirodyti, kai ją iškvies Nacionalinio antikorupcijos tyrimų biuro (NABU) tyrėjai, pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą ir nebendrauti su liudytojais byloje dėl neteisėto praturtėjimo ir neteisingo turto deklaravimo.

Specializuotosios antikorupcinės prokuratūros (SAP) duomenimis, O.Stefanišyna nedeklaravo dviejų butų Kyjive, išlaidų jų remontui, būsto nuomai, automobilio „Mercedes-Benz“ naudojimui, taip pat apmokėjimų už lėktuvų bilietus ir motinos gydymo išlaidų.

Trečiadienį paskelbta, kad NABU ir SAP įteikė įtarimus buvusiai vicepremjerei eurointegracijos klausimais O.Stefanišynai, kuri rugpjūčio 3 d. pasitraukė iš Ukrainos ambasadorės JAV pareigų.

Remiantis prokuratūros duomenimis, kalbama apie turto įsigijimo faktus, kuriuos įvykdė kiti asmenys, veikuę įtariamosios pavedimu.

Tą pačią dieną buvusi diplomatė sureagavo į įtarimus ir pareiškė, kad jai nėra ko slėpti.

„Bet kokie procesiniai veiksmai yra teisėta teisėsaugos sistemos veikla, o ne nustatyta kaltė. Į šiuos įvykius žiūriu ramiai ir be nereikalingų emocijų, o triukšmas aplink šią istoriją labiau primena audrą stiklinėje vandens“, – rašė ji socialiniuose tinkluose.

Anksčiau O.Stefanišyna jau buvo įtariama NABU byloje, kurioje figūruoja Viktoro Janukovyčiaus bendražygė – buvusi teisingumo ministrė Olena Lukaš. Šioje byloje O.Lukaš ir kitiems įtariamiesiems inkriminuojamas 2,5 mln. grivinų lėšų pasisavinimas, kurios 2013–2014 m. buvo skirtos nacionalinės teisės aktų suderinimui su Europos Sąjungos teisės aktais.

„Mash“ / „Astra“ nuotr./Sprogimas restorane Maskvoje

Maskvos Trojekurovo kapinėse įvyko itin slaptos generolo majoro, kuris galėjo žūti per sprogimą restorane „Balzi Rossi“, laidotuvės, praneša su Rusijos jėgos struktūromis susijęs „Telegram“ kanalas „VČK-OGPU“.

Kanalo duomenimis, ceremonija vyko sustiprintomis saugumo priemonėmis: nuo ankstaus ryto kapinėse budėjo Federalinės apsaugos tarnybos (FSO) darbuotojai, į teritoriją atvyko keli autobusai su „Rosgvardijos“ kariais, įvažiavimas buvo užblokuotas, o automobilius tikrino kelių policijos darbuotojai ir civiliais drabužiais vilkintys asmenys.

Vairuotojai ir kapinių lankytojai buvo tikrinami metalo detektoriais. Procesiją lydėjo garbės sargyba su Kosminių ir aviacijos pajėgų vėliava, tačiau prie paruoštos duobės buvo pastatyta Sausumos pajėgų vėliava.

Palaidotas „gana jaunas“ generolas majoras

Plačiau skaitykite ČIA.

15min montažas/Netikros vėliavos operacija

Lietuvos karinė žvalgyba turi duomenų, kad Rusija svarsto surengti atakas prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos regione, naudodama Ukrainos gamybos dronus. Šią informaciją 15min patvirtino krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Lietuvos ir Lenkijos valdžios atstovai kiek anksčiau įspėjo, kad Rusija gali surengti išpuolių regione.

Tačiau 15min pirmą kartą skelbia oficialiai patvirtintą informaciją apie žvalgybos duomenis dėl konkretaus svarstomo išpuolio pobūdžio – kad Maskva klaidinimo tikslais gali tam pasitelkti ukrainietiškus dronus.

„Turime duomenų, kad Rusija svarsto vykdyti nekonvencines kinetines atakas prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos regione. Tikėtina, kad Rusija tam galėtų naudoti Ukrainos gamybos dronus“, – 15min sakė ministras.

Detalių apie konkrečius objektus arba konkretų laiką nėra skelbiama.

Rusija perimtus Ukrainos dronus galėtų pasitelkti tam, kad klaidintų dėl išpuolio šaltinio ir neigtų atakavusi NATO teritoriją.

Plačiau skaitykite ČIA.

Kadras iš vaizdo įrašo/Po dronų atakos dega viena didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų

Rugpjūčio 6-osios rytą Rusijos Jaroslavlio miestas buvo atakuotas dronais. OSINT analitikai praneša, kad jų taikiniu tapo didelė naftos perdirbimo gamykla.

Srities gubernatorius pranešė apie dronų atakas ir paskelbė uždaręs išvažiavimą iš miesto Maskvos kryptimi. Vietos gyventojai socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose girdėti sprogimai, o vėliau matyti keliuose miesto rajonuose kylantys juodų dūmų stulpai.

Kaip rašo „Astra“, po atakos užsidegė „Slavneft-YANOS“ (Novojaroslavlio naftos perdirbimo gamykla).

Ši gamykla yra viena iš penkių didžiausių naftos perdirbimo gamyklų Rusijoje ir per metus perdirba apie 15 mln. tonų naftos.

Joje gaminamas „Euro 5“ standarto benzinas ir dyzelinas, aviacinis žibalas bei reaktyvinis kuras, įvairių rūšių alyvos, bitumas, parafino gaminiai, aromatiniai angliavandeniliai, suskystintos dujos ir mazutas.

Ukrainos dronai šią naftos perdirbimo gamyklą buvo atakavę jau ne kartą – vien 2026 metais ji po smūgių degė kelis kartus.

Smūgiai Rusijos teritorijoje

Kaip skelbia „Politico“, nuo 2025 metų kovo JAV ir Ukrainos bendradarbiavimas keičiantis žvalgybine informacija gerokai sustiprėjo, o tai padėjo Kyjivui įgyti pranašumą kare prieš Rusiją.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) taip pat paskelbė 40 dienų trukusios operacijos prieš Rusiją rezultatus.

Per šį laikotarpį surengta daugiau kaip 100 sėkmingų smūgių strategiškai svarbiems Rusijos objektams. Tarp jų – karinės pramonės įmonės, oro bazės, oro gynybos sistemos, okupantų vadavietės, karo laivai ir vadinamojo „šešėlinio laivyno“ tanklaiviai, naftos perdirbimo gamyklos, taip pat Rusijos transporto ir karinės logistikos infrastruktūros objektai.

AFP/ „Scanpix“/Donaldas Trumpas, Volodymyras Zelenskis

JAV ir Ukrainos bendradarbiavimas keičiantis žvalgybine informacija sugrįžo į ankstesnį lygį, teigia ilgamečiai Ukrainos stebėtojai. Tai tapo svarbiu postūmiu itin reikšmingu laikotarpiu Ukrainos karo pastangoms.

Senatorius Markas Warneris, Senato Žvalgybos komiteto vicepirmininkas ir ilgametis didesnės JAV paramos Ukrainai šalininkas, leidiniui „Politico“ sakė matantis įrodymų, kad susitarimas dėl keitimosi žvalgybos informacija buvo sustiprintas. Jo nuomone, tai padėjo Kyjivui įgyti pranašumą jau ketverius metus trunkančiame Maskvos pradėtame kare.

„Nenoriu leistis į detales, tačiau bendradarbiavimas pagerėjo“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad Ukrainos naudojami tolimojo nuotolio dronai ir raketos leido smogti giliai Rusijos teritorijoje bei sustiprinti savo pozicijas.

Pastaraisiais mėnesiais Kyjivas surengė daugiau intensyvių smūgių Rusijos teritorijoje, o tai leido susigrąžinti dalį teritorijų ir stabilizuoti fronto liniją. Tai suteikė Ukrainai daugiau svertų siekiant išnaudoti karinius laimėjimus ir didinti spaudimą Rusijai sėsti prie derybų stalo.

Žiniasklaidos duomenimis, sustiprėjusios Ukrainos pozicijos sutapo su tuo, kad JAV tarpininkaujamos taikos derybos su Maskva įstrigo. JAV prezidento Donaldo Trumpo derybų komanda, kurioje yra Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris, buvo sutelkusi dėmesį į karą su Iranu, todėl Ukrainos klausimas atsidūrė žemesnėje prioritetų vietoje.

Tačiau per tą laiką Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio autoritetas, regis, išaugo JAV lyderio akyse, nes Kyjivas pasiekė pažangos priešindamasis Rusijai.

Smūgiai Rusijos teritorijoje tapo lemiami

Liepos pradžioje virtinė Ukrainos smūgių Rusijos energetikos infrastruktūrai privertė Maskvą, vieną didžiausių pasaulyje dyzelino eksportuotojų, sustabdyti dyzelino eksportą. Dažnėjant tokioms tikslinėms atakoms, Kremlius atsidūrė sudėtingesnėje padėtyje, o Kyjivas tvirtina, kad atsivėrė galimybių langas pasinaudoti dabartiniu pranašumu siekiant užbaigti karą.

Kaip pažymi žurnalistai, respublikonų senatoriai Johnas Cornynas, taip pat Senato Žvalgybos komiteto narys, ir Rogeris Wickeris, vadovaujantis Senato Ginkluotųjų pajėgų komitetui, sutinka, kad žvalgybos informacijos mainai tarp JAV ir Ukrainos sustiprėjo strategiškai svarbiu metu.

„Tikrai taip atrodo, – pažymėjo J. Cornynas. – Visi mėgsta nugalėtojus, o atrodo, kad Ukraina pakeitė karo eigą.“

Demokratų senatorius Timas Kaine'as, Senato Ginkluotųjų pajėgų komiteto narys, žiniasklaidai taip pat sakė pastebėjęs glaudesnį Ukrainos ir Jungtinių Valstijų bendradarbiavimą.

„Ukrainoje lankiausi 2025 metų balandį ir dar kartą 2026 metų liepą. Pastebiu daugiau pasitikėjimo bendravime“, – pabrėžė T. Kaine'as.

Karingos pozicijos besilaikančio Karo studijų instituto (ISW) inovacijų ir atvirųjų šaltinių padalinio vadovas George'as Barrosas pabrėžė, kad JAV bendradarbiavimas atliko svarbų vaidmenį Ukrainai palankiai pasikeitus situacijai.

Pasak jo, praėjusiais metais D. Trumpas pritarė žvalgybinės informacijos teikimui Ukrainos smūgiams Rusijos energetikos infrastruktūrai. Tai turėjo lemiamos reikšmės sukuriant „tinkamą paskatų sistemą“, kuri padidino spaudimą Maskvai pradėti derybas.

G. Barroso teigimu, šie smūgiai tapo „nepalyginamai veiksmingesni“, kai buvo paremti amerikiečių žvalgybos duomenimis. Tai buvo platesnės ir nuoseklesnės strategijos dalis, siekiant Rusijai sukurti realią kainą už karo tęsimą.

Be to, anot jo, nuo pirmųjų karo dienų JAV ankstyvojo perspėjimo sistemos perspėdavo ukrainiečius apie artėjančias Rusijos raketų atakas.

„Prezidentas nori, kad šis karas būtų užbaigtas ir beprasmis žudymas liautųsi, – pareiškė Baltųjų rūmų atstovas. – Prezidentas ir jo komanda tebėra pasiryžę toliau konstruktyviai prisidėti prie karo tarp Rusijos ir Ukrainos užbaigimo ir išlieka optimistiškai nusiteikę, kad galiausiai bus pasiektas taikos susitarimas.“

Naudos gali gauti ir Jungtinės Valstijos

Vašingtonui gali būti naudinga ir Ukrainos žvalgybinė informacija, teigė 2003–2006 metais JAV ambasadoriumi Ukrainoje dirbęs Johnas Herbstas, iki šiol palaikantis ryšius su Ukrainos pareigūnais.

„Nėra jokių abejonių – Ukraina turi puikią žvalgybinę informaciją apie Rusiją“, – sakė jis.

Pranešama, kad V. Zelenskis siekė šią informaciją panaudoti. Tuo metu, kai Vašingtonas buvo įsitraukęs į penkis mėnesius trukusį karą su Iranu, Ukrainos prezidentas prieš vizitą į Ovalųjį kabinetą liepą pareiškė ketinantis pateikti D. Trumpui įrodymų, kad Rusija padeda Teheranui.

„Kalbėdamiesi su Ukrainos žvalgybos pareigūnais girdite užtikrintus vertinimus apie tai, kas vyksta Maskvoje, ir ne tik Kremliuje, – sakė Užsienio santykių tarybos Rusijos ir Eurazijos studijų ekspertas Stephenas Sestanovichius. – Būtent tokie vertinimai pateisina iš tiesų glaudų ir abipusį keitimosi informacija susitarimą.“

Vladimiras Putinas mėgina išsaugoti savo autoritetą Rusijos gyventojų akyse smūgiais Kyjivui. Visas jo įvaizdis grindžiamas teiginiu, kad jis rūpinasi Rusijos gyventojų saugumu.

Pavyzdžiui, invazija į Ukrainą buvo pristatoma kaip priemonė sustiprinti Rusijos nacionalinį saugumą. Tačiau vis dažniau šis argumentas atsisuka prieš pačią Rusiją.

Taip pat buvo pranešta, kad Ukraina susilpnino Rusiją labiau nei bet kuriuo metu nuo 1991 metų. Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos dronai sunaikino aštuonis bendrovės „Wildberries“ logistikos centrus Maskvos srityje, Sankt Peterburge, Krasnodare ir okupuotame Simferopolyje. Ekspertų vertinimu, bendrovė neteko daugiau kaip 10 proc. savo sandėliavimo pajėgumų.