Kariuomenės vadas Vaikšnoras papasakojo, kaip artėjama prie visuotinio šaukimo

„Prieš mėnesį rašiau apie visuotinį šaukimą. Matau, kad verta prie šios temos sugrįžti.

Visų pirma, mūsų tikslas yra ne tik turėti kuo didesnį ir kuo geriau parengtą aktyvųjį rezervą, bet ir maksimaliai atliepti piliečių norą tarnauti, net ir turint objektyvių teisinių, infrastruktūros ar žmogiškųjų išteklių apribojimų“, - savo paskyroje „Facebook“ rašo R.Vaikšnoras ir toliau plačiau išdėsto savo mintis, kurias pateikiame 15min skaitytojams.

Lietuvos kariuomenės augimas

Lietuvos kariuomenė auga. Iki 2030 metų atsiras 12 naujų karinių vienetų, kuriuos turėsime užpildyti kariais. Vien profesinėje karo tarnyboje per metus turime apie 800 karių prieaugį, tačiau augančiai kariuomenei vien profesinės tarnybos karių neužtenka. Kartu turime didinti privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių karių skaičių, rengti daugiau piliečių aktyviajam rezervui ir užtikrinti, kad jau parengti kariai neprarastų įgytų įgūdžių.

Šios kryptys turi augti kartu: profesinė karo tarnyba, privalomoji pradinė karo tarnyba ir aktyvusis rezervas.

Šios kryptys turi augti kartu: profesinė karo tarnyba, privalomoji pradinė karo tarnyba ir aktyvusis rezervas. Jos tarpusavyje tiesiogiai susijusios, nes kariams rengti reikalingi tie patys instruktoriai, infrastruktūra ir kiti kariuomenės pajėgumai. Dėl to didiname ne tik karių skaičių, bet ir pačios kariuomenės gebėjimą juos parengti.

Mano, kaip Lietuvos kariuomenės vado, vienas iš prioritetų yra sistemingas ėjimas link visuotinio šaukimo modelio. Turime pripažinti ir tai, kad visuotinė gynyba be visuotinio šaukimo yra sunkiai įgyvendinama.

Papildomos tarnybos formos

Taigi, kas padaryta, kad Lietuvos kariuomenė parengtų kuo daugiau karių aktyviajam rezervui? Greta 9 mėnesių privalomosios pradinės karo tarnybos sukūrėme ir plečiame papildomas tarnybos formas, kurios leidžia karinį parengimą įgyti daugiau žmonių, atsižvelgiant į jų turimą profesiją, studijas, darbą ar sveikatos apribojimus:

1. Tarnybą galima atlikti Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP) savaitgaliais per 3 metus. Šį modelį matau kaip vieną perspektyviausių. Beje, jis jau buvo naudotas Lietuvos kariuomenėje praeityje. Taip sumažintume infrastruktūros poreikį, jaunuoliai galėtų įprastai mokytis ar dirbti savaitės dienomis, o savaitgaliais atlikti privalomąją tarnybą. Šį modelį jau įgyvendiname savanoriškumo principu, tačiau platesniam jo taikymui reikia panaikinti tam tikrus teisinius ribojimus.

2. Rengiame kariuomenei reikalingų profesijų specialistus, pavyzdžiui, ryšininkus, mechanikus, inžinierius, IT ir elektronikos specialistus, pagal 3 mėnesių programas.

3. Didiname vietų skaičių Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose studentams, kurie rengiami rezervo leitenantais.

4. Norą atlikti tarnybą išreiškusiems, tačiau dėl tam tikrų sveikatos apribojimų sveikatos patikros nepraėjusiems žmonėms sudarome galimybes atlikti tarnybą. Iš esmės savo noru tarnauti siekiantys žmonės, net ir neatitinkantys tam tikrų sveikatos reikalavimų, gali rasti savo vietą Lietuvos kariuomenėje.

Per šias papildomas tarnybos formas aktyviajam rezervui parengiame apie 1 000 karių per metus. Panaikinus tarnybos KASP apribojimus, šį skaičių galėtume padidinti mažiausiai dvigubai.

Didesniam karių skaičiui reikia ir didesnių rengimo pajėgumų. Todėl sustiprinome puskarininkių korpusą ir parengėme dvigubai daugiau jaunesniųjų vadų.

Jau šiemet 9 mėnesių privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių padidinome 200 karių. Vertiname esamos infrastruktūros galimybes, kad maksimaliai padidintume rengiamų karių skaičių esamuose vienetuose.

Žinoma, mūsų ilgalaikis tikslas yra visuotinis šaukimas, tačiau turime ir objektyvių apribojimų – apie 50 proc. šaukiamųjų po sveikatos patikros pripažįstami netinkamais tarnybai. Ar reikalavimus reikėtų mažinti? Tai diskusinis klausimas ateičiai. Šiuo metu sukūrėme anksčiau minėtą tarnybos formą tam, kad sveikatos standartų neatitinkantys žmonės savo noru vis tiek galėtų prisijungti prie Lietuvos kariuomenės.

Apie 50 proc. šaukiamųjų po sveikatos patikros pripažįstami netinkamais tarnybai. Ar reikalavimus reikėtų mažinti? Tai diskusinis klausimas ateičiai.

Aktyvusis rezervas

Apskritai, visuotinis šaukimas nėra tik didesnis pašauktųjų skaičius. Kiekvieną žmogų turime kokybiškai parengti, aprūpinti ir turėti jam vietą kariniame vienete. Tačiau ir parengti karį neužtenka. Turime užtikrinti, kad jo įgyti įgūdžiai būtų išlaikomi, todėl karių tarnyba ties 9 mėnesių privalomąja pradine karo tarnyba nesibaigia.

Pagal planą, siekdami aktyviojo rezervo karius 15 metų išlaikyti karinio rengimo cikle, juos šaukiame į kartotinius karinius mokymus. Taip žmogus, kartą įgijęs karinį parengimą, nepraranda ryšio su kariuomene, savo vienetu ir turimais įgūdžiais.

Šiemet į kartotinius mokymus planuojame pašaukti apie 4 000 aktyviojo rezervo karių, o nuo kitų metų planuojame šį skaičių taip pat didinti.

Apibendrinant, Lietuvos kariuomenė auga visomis trimis kryptimis – didėja profesinės karo tarnybos karių skaičius, per 9 mėnesių ir papildomas tarnybos formas rengiame daugiau karių, taip pat didiname aktyviojo rezervo kartotinių mokymų apimtis. Toliau plėsime tarnybos formas ir didinsime jų lankstumą bei kariuomenės rengimo pajėgumus, kad galėtume parengti daugiau karių ir sistemingai artėti prie visuotinio šaukimo modelio.