Pamatykite: kaip atrodė protesto dalyvių plakatai
18:04
„Laisvę LRT nuo bebrų“, „Dzievuliau, jei esi, paskolink tai Vasilysai durnajai smegenų! Bo nibigaliu!!“, „Nevežkit mums Putino saulės“, „Laisvo žodžio jūs neatimsit“, „Laisvas žodis – jėga“, prie LSDP logo prirašyta „cykcinti bomba“ – skelbė mitingo dalyvių plakatai.
Galerija, kurioje galite išvysti dalį protesto dalyvių plakatų – žemiau.
Proteste dalyvavo apie 30 tūkst. žmonių
18:01
Išreikšti susirūpinimą dėl grėsmės žodžio laisvei ir nepritarimą Seime svarstomoms Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisoms šeštadienio popietę į Katedros aikštę Vilniuje susirinko apie 30 tūkst. žmonių, skelbia naujienų agentūra BNS.
Dažnas protesto akcijos dalyvių buvo apsigobęs Lietuvos trispalve ar laikė rankose istorinę vėliavą su Vyčiu.
Mitingo dalyviai ir kalbėtojai teigė, kad valdžia, bet kokia kaina siekdama pakeisti LRT valdyseną, negirdi tam besipriešinančios visuomenės atstovų. Kritika dėl LRT virto kritika visai valdančiųjų socialdemokratų politikai.
„Žiniasklaida yra veidrodis, kuriame socialdemokratai paniškai bijo pamatyti savo akivaizdų bjaurumą. Ir užuot bandę keistis patys, jie atkakliai bando pakeisti patį veidrodį“, – šeštadienį per mitingą sakė Vilniaus universiteto istorikas Antanas Terleckas.
Nuo praėjusių metų gruodžio tai jau penkta protesto akcija „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“.
Protesto pabaigoje – himnas
17:50
Pradėjęs lyti lietus netruko ilgai ir pasibaigė dar iki protesto pabaigos.
Renginio pabaigoje buvo sugiedotas Lietuvos himnas. Dar kurį laiką po to susirinkusi minia skandavo „Lietuva“.
Protestą užbaigė Domanto Starkausko bei Luko Pilkausko ir „Local Girls“ pasirodymai.
K.Kaupinis: net daug valdančiųjų rinkėjų nesupranta, kas čia vyksta
17:41
Kino ir teatro režisierius, Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narys Karolis Kaupinis gyvai proteste nedalyvavo, bet buvo parodyta iš anksto įrašyta jo kalba.
K.Kaupinis sakė, kad lietuvių pilietinis aktyvumas rodo, jog lietuviai yra kantri ir atkakli, bet nebe vergiška tauta.
„Tauta, kurią sunku įbauginti, pažeminti, bet lengva įžeisti, ji lengvai nepamiršta ir neatleidžia“, – sakė K.Kaupinis.
Jis atkreipė dėmesį, kad remiantis Pilietinės visuomenės instituto atliktu 2025 m. Pilietinės visuomenės galios tyrimu, protestus palaiko netgi trečdalis „Nemuno aušros“, pusė valstiečių ir 40 proc. socialdemokratų rinkėjų.
„Jau nekalbant apie absoliučią opozicijos rinkėjų palaikymo daugumą. Net ir žmonės, kurie rinko dabartinę koaliciją, nesuprantu, ką ir kodėl ji daro“, – sakė K.Kaupinis.
Jis tvirtino, kad 15 metų nebuvo prasčiau vertinamos vyriausybės, o dar nepraėjo net pusė kadencijos.
„Dabartinė koalicija per 4 metus nesukurs ir nepastatys nieko, bet nieko ir labai nesugriaus, nes jai tiesiog nesigaus nei su LRT, nei su niekuo kitu“, – prognozavo K.Kaupinis.
Prasidėjęs lietus protesto dalyvių neišbaidė
17:24
Šiek tiek po 17 val., protestui einant į pabaigą, Katedros aikštėje pradėjo lyti. Vis dėlto daugumos protesto dalyvių tai neatbaidė ir skirstytis jie neskubėjo – nuo lietaus saugojosi po skėčiais ar kapišonais.
Po G.Masteikaitės ir B.Davidonytės ant scenos pasirodė grupė SKAMP. Po šios grupės ant scenos lipo istorikas, totalitarinių režimų tyrėjas Nerijus Šepetys.
Istoriko Nerijaus Šepečio teigimu, tiek socialdemokratai, tiek prezidentas laisvą žodį yra pakeitę „natūraliu arba apsimestiniu durnumu“, pastiprinę iškalbumu, melu, nutylėjimu, iškraipymu ir net kliedesiais“.
Anot jo, tiek valdantieji, tiek G. Nausėda moka „įjungti durnių ir kalbėti taip, kad nei mintys, nei pasaulis, nei tiesa, nei tikrovė nebūtų svarbu“.
Istorikas tvirtino, kad reikia pagaliau išmokti ir nebijoti pasakyti tiesiai į akis: jūs kliedit, jūs meluojat, yra ne tai, yra tai, tiesa yra ta, išvada yra tokia.
Vėliau scenoje pasirodė atlikėja Migloko, po jos – aktorius Kęstutis Cicėnas.
K.Cicėnas sakė, kad jam trūksta prezidento Gitano Nausėdos pozicijos protestų dėl LRT klausimu, ir tvirtino paruošęs šabloną, kuriuo gali pasinaudoti prezidentas.
„Mieli Lietuvos žmonės. Šiandien, kai mūsų gerovės valstybė virsta panašesne į komunistų landynę, tvirtai pareiškiu – Lietuva, aš pabudau. Gal per televizorių būsiu ne visada toks aukštas, ne visada gražus, bet realybėje – su tauta, kuri mane išrinko“, – imituodamas G.Nausėdos balsą kalbėjo K.Cicėnas.
Po jo ant scenos lipo ir grojo grupės „Abudu“ lyderis Domantas Starkauskas. Per jo dainą prasidėjo lietus.
G.Masteikaitė: mums nereikia stiprios rankos, mes esame stiprūs
17:00
Kultūros atstovai nuo scenos piktinosi naujais valdančiųjų planais kištis į kultūros įstaigų vadovų skyrimą ir didinti politinę įtaką skiriant kultūros įstaigų vadovus Lietuvoje. Apie tai penktadienį rašė ir 15min.
„Stiprios rankos reikia silpnai valdžiai, mums jos nereikia, mes esame stiprūs“, – nuo scenos kalbėjo Lietuvos šokio informacijos centro vadovė, Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė Gintarė Masteikaitė.
Jos teigimu, pagal numatomus planus sprendimas dėl vadovų skyrimo priklausys nuo kultūros ministro ar savivaldybių merų, o tai reikštų, kad kultūros institucijos tampa valdžiai palankia platforma.
„Ne laisvo kūrėjo, ne kritiškai mąstančio žiūrovo erdve, bet vieta, kurioje nelieka idėjinio dialogo. Be dialogo nėra pažangos, judėjimo į priekį, atvirų diskusijų“, – sakė G.Masteikaitė.
B.Davidonytė: turiu gerų žinių – pataisų buldozeris ėmė strigti
16:55
Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė nuo scenos susirinkusiems į protestą pranešė turinti gerų žinių – socialdemokratų buldozeris, kuris, jos teigimu, važiavo per Konstituciją, ėmė strigti.
Pasak jos Kultūros komitetas jau antrą savaitę kamuojasi su šimtais opozicijos pasiūlymų, kamuosis ir kitą savaitę.
„Ganėtinai akivaizdu, kad į savo susiplanuotą grafiką pakeisti LRT vadovybę dar iki paskutinio šios LRT tarybos posėdžio gegužės 19 d. jie, ko gero, nebespės“, – sakė B.Davidonytė.
Susirinkusieji jos žodžius palydėjo plojimais.
Pasak B.Davidonytės, tai – opozicijos ir kiekvieno iš protestuotojų nuopelnas.
Ji teigė, kad būtina depolitizuoti LRT tarybą.„Tada galbūt bus taika, bet šiandien negalime tikėti nei vienu socialdemokratų žodžiu“, – nuo scenos sakė ji.
A.Kaušpėdas: iš naujo mokausi būti mitinguose kaip Sąjūdžio laikais
16:48
„Aš kaip savanoris, kuris gina savo kraštą, atėjau į pratybas. Kartu su kitais mokausi iš naujo būti kaip Sąjūdžio laikais mitinguose, jausti vienas kitą ir džiaugtis, kad grįžta ta Sąjūdžio dvasia“, – 15min žurnalistei sakė į protestą atėjęs architektas ir atlikėjas, grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas.
Pasak A.Kaušpėdo, visas dėl LRT įstatymo priėmimo kilęs triukšmas yra savotiškas neveiksnumo ir nesugebėjimo suprasti, kas dabar yra svarbiausia, įrodymas.
„Mes užsiimame kažkokiais niekais, kažkas kažką nori nuimti, kažkas nori gražiai atrodyti ir panašiai. Reikia telkti žmones, o ne juos skaldyti, erzinti ir visaip supriešinti“, – sakė A.Kaušpėdas.
Proteste – ir kalbos, ir muzika
16:34
Katedros aikštėje vykstančiame proteste „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ – ir kalbos, ir muzika.
Dalyvių proteste – daug. Žmonės netelpa į Katedros aikštę, dalis būriuojasi už jos ribų.
Protestas prasidėjo nuo M.K.Čiurlionio „Jūros“, kurią sugrojo kolektyvas „Mood Sellers“.
Tuomet protestą pradėjo režisierius ir aktorius Paulius Markevičius. Jis teigė negalintis būti abejingas tam, kas vyksta jo namuose.
„Niekas kitas nepadarys tvarkos mano namuose, jei ten pasidarė šiukšlynas ar purvynė“, – sakė jis.
P.Markevičius teigė, kad nei jis, nei kiti protestų dalyviai tikrai nepavargs rinktis protestuose, kol į jų reikalavimus nebus atsižvelgta.
Po P.Markevičiaus kalbas sakė istorikas Antanas Terleckas, istorikas Donatas Puslys.
Vilniaus universiteto istorikas A. Terleckas per mitingą šeštadienį kėlė klausimą, ar tai, ką daro valdantieji dėl LRT, yra „kvailumo prasiveržimas į tikrovę, ar naglumas, ar vertybių devalvacija, ar vis dėlto koks nors genialus planas užvaldyti ir pavergti Lietuvą“.
„Ir nors mes dažnai dairomės į Sakartvelo, į Vengrijos pavyzdžius, man vis tiek atrodo, kad daugiau šiandien tenka kalbėti apie piktavališką kvailumą negu genialų blogį. Kvailumas, žinoma, irgi yra pavojingas, bet jis lengviau suvaldomas, labiau pažeidžiamas ir mažiau organizuotas. Ir jam irgi reikia priešintis“, – teigė mokslininkas.
Kita vertus, anot jo, valdžios elgesys privertė bendraminčius išeiti iš virtualybės ir susiburti.
„Būdami kartu per visą šį laiką mes neapsakomai praturtėjome. Pamatėme kai kurių žmonių tikruosius veidus, išgirdome jų tikruosius interesus ir galų gale sužinojome, kuo vardu Agnės Širinskienės katinas“, – tvirtino A. Terleckas.
„Ir ši pozityvi protestų prasmė tampa ypač akivaizdi, kai pažvelgiame į valdančiųjų pusę (...) Jie neturi jokio pagrindo po kojomis. Jie neturi jokio pamato. Jie turi tik kiaurą šiferio stogą, po kuriuo bando slėptis nuo lietaus ir nuo mūsų“, – sakė jis.
Mokytojas ir filosofas Donatas Puslys tvirtino laikantis pilietiškumo egzaminą.
Filosofas pabrėžė, kad reikia dalyvauti protesto akcijose, norint neleisti kurti sistemos, kurioje valstybė paverčiama partiniu uabu.
„Šiandien negalime leisti sau pavargti ir pasiduoti. Kaip ir tas berniukas iš žymiosios Hanso Kristiano Anderseno pasakos, esu čia tam, kad pasakyčiau kartu su jumis, kad karalius, o tiksliau „karaliukai“, yra nuogi. Jų intencijos užvaldyti visuomeninį transliuotoją bet kokiomis priemonėmis yra apnuogintos. Ir matėme tai iš balsavimo. Juos suvienijo ne poligonas, kitaip tariant, nacionalinio saugumo interesas, o tik noras paversti LRT savo akcine bendrove“, – kalbėjo D. Puslys.
„Kaip laisvas žmogus kartu su kitais laisvais čia susirinkusiais žmonėmis sakau, kad nesutikau, nesutinku ir niekada nesutiksiu su taip stumiamomis LRT pataisomis. Dar daugiau, nesutiksiu su tuo, kaip elgiamasi su kultūros bendruomene, apskritai su pilietine visuomene, kaip traktuojami teisinės valstybės principai“, – sakė jis.
Pasak D. Puslio, valstybės vadovas bando „išsirangyti ir stumiamo buldozerio akivaizdoje daugiausiai tyli ar tuščiažodžiauja“.
„Negaliu taikytis su dvigubais standartais, su tuo, kad jis viena ranka žaidžia su tais, kurie užkūrė buldozerį, o kita ranka bando vaidinti nešališką teisėją. Galų gale lieka stovėti iškėlęs ką tik paseilintą rodomąjį pirštą, kad pažiūrėtų, iš kurios pusės pučia vėjas ir į kurią pusę dabar geriau pasisukus. Tai nėra prezidentiška ir tai nėra valstybiška“, – kalbėjo filosofas.
Istorikus keitė muzika – ant scenos lipo atlikėjas Šarukas.
Po jo kalbą sakė poetas ir eseistas Gytis Norvilas.
Tai pirmoji prieš Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimus nukreipta akcija, kuri vyko Katedros aikštėje, o ne prie Seimo.
Organizatorių teigimu, parlamente svarstomi Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimai suvaržytų nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą, jį politizuotų, įžvelgiama grėsmė žodžio laisvei.
„Matome, kad valdantiesiems dešimčių tūkstančių žmonių, susirenkančių į protestus po parlamento langais kol kas nepakanka. Buldozeris dėl LRT pataisų vėl užkurtas ir rieda pilnu pajėgumu. Visi stebėjome realų pokytį sukūrusias šimtatūkstantines minias, susirinkusias į protestus Vengrijoje. Tegul tai tampa įkvėpimu ir mums“, – skelbta kvietime į mitingą.
„Dabar valdantieji verčiasi per galvą, organizuoja nestatutinius posėdžius, siekia, kad jie vyktų iki išnaktų. (...) Visa ši skuba ir chaosas vyksta tik dėl to, kad kuo greičiau būtų perimta jums visiems priklausančio visuomeninio transliuotojo kontrolė“, – teigiama jame.
Protestą organizavo žurnalistų iš įvairių redakcijų bendruomenė ir Kultūros asamblėja. Protestas prasidėjo 16 val., bet dalyviai kviesti rinktis jau nuo 15 val.
Protestuotojai buvo raginami atsinešti plakatus, ženklus, vėliavas.
Vilniaus miesto savivaldybė BNS informavo, kad leidimas išduotas susirinkti 30 tūkst. žmonių.
Kaip rašė BNS, parlamentas po pateikimo yra pritaręs LRT įstatymo pataisoms, keičiančioms nacionalinio transliuotojo valdyseną.
Kad projektas grįžtų į svarstymo stadiją plenarinių posėdžių salėje, Kultūros komitetas turi apsvarstyti visus jam pateiktus pasiūlymus.
Po visą ar po pusę darbo dienos trunkančius posėdžius komitetas rengia nuo balandžio 13 d.
LRT įstatymo pataisų svarstymas jau anksčiau yra sulaukęs dalies žurnalistų ir visuomenės protestų. Pastarąjį kartą protestuotojai rinkosi balandžio pradžioje greta Seimo.
Ankstesni mitingai yra sulaukę daugiau nei po 10 tūkst. žmonių dalyvavimo.
Balandį netoli Nepriklausomybės aikštės protesto organizatoriai pastatė ir jo simbolį – surūdijusį vikšrinį buldozerį, kurio priekinėje dalyje ugnies fone matomas užrašas „LRT pataisos“.
