Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, tokią žinią savo partneriams perduoda Lietuva, kuri antradienį paskelbė kartu su Lenkija ir kitomis Baltijos šalimis ketinanti pasitraukti iš Otavos konvencijos.
„Mes ką sakome savo partneriams, mes neignoruojame visų pasekmių, mes suprantame, kad to reikia ir mūšio lauke, ir kad tai didelė Lietuvos atsakomybė po pergalės sutvarkyti užminuotas teritorijas“, – Seime žurnalistams antradienį sakė K. Budrys.
„Turėdami šiuos aspektus rankose, mes sakome, kad mes nepažeidžiame tokiu būdu tarptautinės humanitarinės teisės pamatinių principų, mes elgiamės atsakingai, priimame sprendimus regione, ieškosime bendrai ir technologinių sprendimų, kaip reikalui esant, po karinio konflikto reikės tas teritorijas išminuoti ir sutvarkyti, man atrodo, mes esame girdimi“, – kalbėjo jis.
Pasak jo, pasitraukimo iš Otavos konvencijos klausimas yra jautresnis nei kasetinius šaudmenis draudžiančios Oslo konvencijos, iš kurios Lietuva neseniai pasitraukė, denonsavimas.
„Ką tik pasibaigę konfliktai ir matoma situacija su minomis atskirose regionuose, pavyzdžiui, Sirija, kiekvieną dieną yra su tuo susijusių aukų ir sužalojimų, tai primena, kad tai didelės atsakomybės klausimas“, – sakė K. Budrys.
Sprendimams šalims trauktis iš Otavos konvencijos dar turės priimti šalių parlamentai.
Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, JAV, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.
Lietuva Otavos konvenciją ratifikavo 2003 metais.
