Penktadienį klaipėdiečiams pristatytos monitoringo, vykdyto 2007–2011 m. išvados. Penkerius metus buvo tiriamas triukšmo lygis, oro, vandens ir dirvožemio kokybė.
Triukšmo lygis nebuvo viršijamas visame mieste. Tyliausios zonos ir toliau išlieka pietinė ir šiaurinė miesto dalys. Anot tyrimą atlikusios biologės Zitos Rasuolės Gasiūnaitės, triukšmo lygis Klaipėdos mieste nesikeičia nuo 2005-ųjų.
Buvo tiriama dešimt mieste esančių vandens telkinių. Keturi vandens telkiniai – Danės upė prie pat miesto, Vilhelmo kanalas, Numlaukio ežeras ir Trinyčių tvenkinys buvo tiriami kas mėnesį.
Nustatyta, kad po praėjusios šaltos žiemos žuvų populiacija šiuose vandens telkiniuose gerokai sumažėjo. Ypač Numlaukio ežere ir Trinyčių tvenkinyje. Vandens kokybė čia, anot Z.R.Gasiūnaitės, gera. „Žinoma, neįmanoma mieste turėti skaidrius ežerus“, – pridūrė ji.
Prasčiausias vanduo – Smiltelės upės žiotyse. Svarstoma, kad tam didžiausios įtakos turėjo žmonių veikla, galbūt tarša patenka iš šalia esančių valčių garažų.
Dirvožemio tyrimų duomenys kelia nemažai nerimo, ypač šiaurinėje miesto dalyje prie pat uosto. Mėginiai, imti prie Vitės mokyklos, parodė, kad leistinas chromo kiekis čia viršijamas net devynis kartus. Chromo kiekio koncentracija didžiulė visame Sportininkų gatvės rajone. Svarstoma, kad tam įtakos galėjo turėti šalia vystoma uosto krova. Vietomis buvo viršyta ir leistina cinko bei švino koncentracija.
Oro taršos tyrimas parodė, kad vidutinė sieros dioksido koncentracija Klaipėdoje neviršijo nustatytų normų. Tačiau duomenys prie judrių miesto sankryžų kėlė nerimo. Ypač Herkaus Manto bei S.Daukanto bei Naikupės ir Minijos gatvių sankryžos.
