Anot moters, uostamiesčio medikai galėjo laiku nepastebėti sunkios žarnyno ligos.
„Esame vis dar labai pikti, labai sutraumuoti šios patirties.
Prieš nutinkant šiai mūsų istorijai, niekada nebūčiau pagalvojus, jog taip gali vykti, tai tiesiog atrodė nesuvokiama“, – teigiama naujienų portalui VE.lt adresuotame laiške, kurį pasirašiusi klaipėdietė prašė neviešinti jos vardo.
Nėščia moteris į ligoninę atvyko rugsėjo 12 dieną ir su naujagimiu ten buvo ilgiau nei dvi savaites, o vėliau buvo skubiai nuvežti į Kauno klinikas.
„Dabar mums jau viskas gerai“, – sausio 5-ąją sakė moteris, kuri nori pasidalinti savo patirtimi.
Klaipėdos universitetinė ligoninė sureagavo į pacientės teiginius – išreiškė apgailestavimą dėl negatyvių patirčių, taip pat informavo, jog viena iš šioje istorijoje minimų gydytojų gydymo įstaigoje jau nedirba.
Nebejautė vaisiaus judesių
Besilaukdama 33 savaitę moteris atvyko į Klaipėdos universiteto akušerijos-ginekologijos priėmimo skyrių, kai nebejuto vaisiaus judesių.
Buvo atlikta cezario operacija, po jos vaikas perkeltas į intensyvios terapijos skyrių, kur prabuvo daugiau nei savaitę.
Kūdikis gimė turėdamas anemiją, geležies atsargos buvo labai mažos. Dėl to buvo reikalingas kraujo perpylimas, antibiotikai.
Nuspręsta šeimą išleisti namo. Mama pastebėjo, kad gydytojai vaikelio net neapžiūrėjo. Šeima ruošėsi jau vykti iš gydymo įstaigos, kai keisdami sauskelnes pamatė jose kraujo.
„Mūsų mažylis, kuris taip sunkiai kovojo ir jau buvo pradėjęs darytis aktyvesnis, tapo vos judantis, vangus. Buvo nuspręsta vėl keliauti į intensyvios terapijos skyrių. Ten ėjome kelis kartus, maitinti. Tačiau nuojauta kuždėjo, jog čia nesibaigs gerai, reikia važiuoti į Kauno klinikas, nes šioje ligoninėje negauname jokių atsakymų“, – pasakojo mama.
Ji įsiminė ligoninėje dirbusią ukrainietę gydytoją, vengusią paaiškinti, kas vyksta. Ji tik patarė laukti.
„O laukti mes nebegalėjome. Kai užsiminėme apie Kauno klinikas, jog norime vykti, buvo grubiai atsakyta, jog nėra reikalo! Laukite! O atsakymai tik kitą dieną! Vaikas su kiekvienu atėjimu darėsi vis silpnesnis, paėmus ant rankų pamaitinti, atrodė vis lengvesnis…“, – pasakojo mama.
Vaikas silpo akyse
Šeimai vis teko kovoti, kad būtų su vaikeliu išvežti į Kauno klinikas. Klaipėdos medikai nematė tam reikalo. Vaikas tuo metu silpo akyse.
Galop pavyko išsireikalauti, kad vaikas būtų išvežtas į Kauno klinikas.
„Jūs paklausykite kaip buvo atliekamas rentgenas mūsų naujagimiui Susirinko 5-6 darbuotojos, atsivežė aparatą daryti rentgeną, nes prieš vežant vaiką į klinikas reikia nusiųsti į Kauną. Vyrui davė laikyti vaiką, tuo pačiu didžiausią lentą ir liepė nejudėti. Kol jis laikė, visos darbuotojos rėkavo viena ant kitos, nes nesuprato ką kur spausti. Nuvykus į Kauną buvome perspėti, jog rentgeną turės atlikti čia, kadangi Klaipėdos ligoninė negalėjo atsiųsti nuotraukos dėl techninių nesklandumų. Mano nuomone ta nuotrauka išvis nebuvo padaryta“, – teigė mama.
„Džiaukitės, kad atvykote laiku“
„Atvykus į Kauną situacija pradėjo darytis aiškesnė. Mums iškart buvo pasakyti variantai, kas gali būti, koks gydymas taikomas, gydytoja maloniai prisistatė ir jai papasakojus mūsų situaciją ji tik ramiai atsakė – džiaukitės, nes atvykote laiku. O kas būtų buvę, jei būtume atvykę kitą dieną? Ar išvis dar būtų buvę kam važiuoti?“ – pasakojo naujagimio mama.
Kūdikiui diagnozuotas naujagimių nekrozinis enterokolitas – sunki žarnyno liga.
„Sužinojus diagnozę ir apkalbėjus viską su gydytojais Kaune, pasijautėme kaip žaibo trenkti. Tuo pačiu ir džiaugėmės, jog jau esame patikimose rankose, tačiau tuo pačiu buvo nesuvokiamas skausmas, kaip Klaipėdos gydytojai gali taip atsainiai žiūrėti į vos 2 kilogramus sveriančio žmogaus gyvybę. Esame vis dar labai pikti, labai sutraumuoti šios patirties“, – kalbėjo klaipėdietė.
Klaipėdos universiteto ligoninės komentaras
Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) administracija atidžiai išnagrinėjo šeimos paviešintą patirtį. Nuoširdžiai apgailestaujama dėl tėvų patirto streso, nežinomybės ir sunkių emocinių išgyvenimų.
Ligoninės Moters ir vaiko klinikos administracija jau užmezgė tiesioginį ryšį su moterimi.
„Išnagrinėję situaciją, imamės visų būtinų priemonių, kad ateityje panašios patirtys nesikartotų. Pripažįstame, kad informacijos trūkumas ar medikų delsimas pateikti aiškius atsakymus yra nepriimtinas. Šį atvejį detaliai aptarėme su komanda, dar kartą akcentuodami bendradarbiavimo su pacientų artimaisiais svarbą. Taip pat informuojame, kad naujagimio mamos laiške minima gydytoja KUL nebedirba. Su ja abipusiu susitarimu nutraukta darbo sutartis“, – pranešė ligoninė.
KUL Motinos ir vaiko klinikos vadovas prof. dr. Linas Rovas sakė, kad dėl asmens duomenų apsaugos, išsamios informacijos apie naujagimio ir mamos būklę teikti ligoninė negali, tačiau patikino, kad moteriai buvo atlikta skubi cezario pjūvio operacija. Naujagimio būklė buvo stabilizuota. Po 17 parų būklei pasikeitus, naujagimis perkeltas į LSMU Kauno klinikas.
L.Rovas išsamiau paaiškino apie naujagimių nekrozinį enterokolitą.
„Naujagimių nekrozinis enterokolitas (NEK) – sisteminė naujagimių virškinamojo trakto būklė. Dėl tam tikrų rizikos veiksnių blogėja žarnų sienelės mikrocirkuliacija, tuomet bakterijos patenka į pažeistą žarnų vietą ir sukelia žarnų nekrozę ir perforaciją. Naujagimiams maitinamiems motinos pienu, rizika sirgti nekrotiniu enterokolitu mažesnė. Esant NEK nustatomi tam tikri klinikiniai požymiai: pilvo pūtimas, skausmingumas, atpylinėjimas, kraujas išmatose, pilvo paraudimas, išnykusi peristaltika, bei sisteminiai požymiai:karščiavimas, naujagimio kvėpavimo sustojimas, hitotenzija ir kt. Specifinių laboratorinių rodmenų patvirtinti NEK nėra, atliekamas bendras kraujo tyrimas, uždegiminiai rodikliai, krešumo rodikliai. Atliekami žarnyno rentgeno tyrimai, kuriuose matyti specifiniai pakitimai. NEK dažnis literatūros duomenimis apie 1-3 atvejai 1000 gyvų gimusių naujagimių. Lietuvoje tiksli sergamumo analizė nėra žinoma“, – aiškino KUL Moters ir vaiko klinikos vadovas.
