Dėl konkrečios paramos sumos, kuri bus skirta iš Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo fondo, spręs politikai. Prie paramos akcijos kviečiami prisijungti ir visi klaipėdiečiai, įmonės, įstaigos, organizacijos.
Klaipėdos miesto savivaldybė atidaro specialią banko sąskaitą, į kurią bus galima aukoti nukentėjusiems nuo stichijos.
Kudži miestas su 40 000 gyventojų įsikūręs Honšiu salos šiaurinėje dalyje prie Ramiojo vandenyno krantų. Kovo 11–13 dienomis vykusio žemės drebėjimo metu Kudži miestas pateko į labiausiai nusiaubtą zoną.
Kudži – vienas iš pirmųjų Klaipėdos miestų-partnerių
Su šiuo miestu bendradarbiavimo sutartis pasirašyta 1989 metais. Bendradarbiavimui su Klaipėda Kudži visuomet skyrė daug dėmesio. Nepriklausomos Lietuvos pradžioje tuometis Kudži miesto meras p. Yošiaki Kudzi, nepaisydamas neutralios Japonijos vyriausybės pozicijos dėl Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo, iš karto po Sausio įvykių Lietuvoje ėmėsi ryžtingų priemonių, parašydamas protesto laišką tuomečiam Tarybų Sąjungos Komunistų partijos generaliniam sekretoriui Michailui Gorbačiovui, reikalaudamas nedelsiant sustabdyti agresiją Lietuvoje.
Už ilgametę ir aktyvią veiklą plėtojant Klaipėdos ir Kudži miestų bei Lietuvos ir Japonijos draugiškus santykius ponas Jošiaki Kudzi 2003 metais buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo Ordino Karininko Kryžiumi. Kudži miestas devintojo dešimtmečio pradžioje intensyviai rėmė Klaipėdos miesto ligonines. Kudži mieste vienerius metus Mero biure dirbo Klaipėdos miesto atstovas – pedagogas Vytautas Dumčius. Jam grįžus iš Japonijos japonų partneriams padedant Klaipėdos universitete įkurtas Orientalistikos centras, jame dėstoma japonų kalba ir kultūra.
1995 metais Hagoje vykusiame Pasauliniame susigiminiavusių miestų kongrese Klaipėdos ir Kudži bendradarbiavimas buvo pripažintas vienu įdomiausių pasaulyje. 2009 metų vasarą Klaipėdoje surengtos Japonijos kultūros dienos.