„Jeigu turi sukaupęs 100 tūkst. eurų baudų, jų nemoki ir toliau kaupi, neturi turto, mes sakome, kad turi atsėdėti arba atbūti areštinėje priklausomai nuo to, ką padarei“, – LRT radijui šią savaitę sakė vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, kalbėdamas apie ministerijos iniciatyvą pažaboti nemokančius baudų asmenis.
Tai – dalis didesnio teisės aktų paketo, kurį ministerija siūlo tiek kovai su KET pažeidėjais, tiek ir, pavyzdžiui, su kontrabandininkais.
Ministras pateikė ir iškalbingą statistiką: per pastaruosius trejus metus per autoįvykius, kai automobilius vairavo teisių neturintys asmenys, žuvo 51 žmogus.
Pernai be teisių vairavusiems asmenims skirta 4,3 mln. eurų baudų, tačiau iš jų sumokėta tik 530 tūkst. eurų, t.y. 12 proc.
Ministras pastebėjo, jog administracinių nusižengimų teisenų dėl pakartotinio vairavimo neturint tam teisės daugėja kartais: nuo 4,5 tūkst. 2023-iaisiais iki 10 tūkst. pernai. Pasak jo, tai reiškia, kad auga ir grėsmės eismo saugumui.
Tikslios statistikos, kiek tokių pažeidėjų, kuriems potencialiai grėstų metai kalėjimo, ministerija nepateikia. Tačiau net ir turint omeny, kad vienas asmuo už tokį nusižengimą per metus galėjo būti baustas ir dukart ar dažniau, tokių gali būti mažiausiai keli tūkstančiai.
Tai – ne viskas. Ministerija pateikė ir dar vieną siūlymą, taip pat susijusį su laisvės atėmimu: paskirtų baudų (tiek už KET pažeidimus, tiek kitų) piktybiškai nemokantiems asmenims būtų leidžiama skirti administracinį areštą.
Tad ar Lietuvos laisvės atėmimo ir apribojimo įstaigų sistema pajėgtų priimti naujų nuteistųjų bangą?

