Nuo šiol tos pačios lyties poros gali kreiptis į apylinkės teismus, kad šie įregistruotų jų partnerystę. Dėl įvaikinimo Konstitucinis Teismas nepasisakė nieko.
Bažnyčios reakcija į sprendimą dėl partnerystės: „Šeima nėra tik socialinis ar teisinis konstruktas“
19:43
Lietuvos Vyskupų Konferencija sureagavo į ketvirtadienį Konstitucinio Teismo (KT) priimtą sprendimą dėl partnerystės. Kol kas šis sprendimas plačiau nekomentuojamas, tačiau Lietuvos Bažnyčios atstovas priminė, kas yra šeima.
15min primena, kad KT leido gyventojams registruoti lyčiai neutralią partnerystę per teismus – tai padaryta konstatavus, kad Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas prieštarauja Konstitucijai.
Prieštaravimas kyla dėl to, kad pagrindiniame Lietuvos įstatyme įrašyta tik moters ir vyro sąjunga, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.
Dauguma liberalių pažiūrų Lietuvos politikų sveikino tokį sprendimą kaip pažangos ženklą, tačiau konservatyvesni išsakė ir kritikos, esą KT tokiu sprendimu sukėlė krizę, o ateityje tai leis LGBT poroms įsivaikinti vaikus.
Sureagavo dvasininkai
15min po šio sprendimo kreipėsi ir į Lietuvos Vyskupų Konferenciją, kuri teigė plačiau jo nekomentuosianti, kadangi dar nėra tinkamai su juo susipažinta.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Prezidentas Nausėda sureagavo į Konstitucinio Teismo nutarimą dėl LGBT porų
18:55
Po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl partnerystės, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai reglamentuojantis įstatymas turės atitikti konsensusą tiek Seime, tiek visuomenėje ir mano, kad daugiau šansų yra priimti artimo ryšio institutą įtvirtinantį teisės aktą.
„Būtų gerai, kad Seimas priimtų įstatymą, bet tokį įstatymą, kuris atitiktų konsensusą tiek pačiame Seime, tiek visuomenėje. Kaip jūs žinote, pastarasis Seimas, kuriame buvo daugiau liberalių jėgų, kurios pasisakė už tą radikalesnį sprendimo būdą, jie nepriėjo sprendimo dėl vienos paprastos praktinės priežasties – nerado tokios daugumos, kuri būtų leidusi įgyvendinti“, – LRT televizijai ketvirtadienį sakė G.Nausėda.
„Viską parodys artimiausia ateitis, jei tas konsensusas atsiras, pavyzdžiui, artimo ryšio institutui, apie ką kalba dalis konservatorių, „valstiečiai“, dalis socialdemokratų, reiškia bus įteisintas artimo ryšio institutas. Tiesą sakant, geriau būtų apskritai priimti pagaliau kokį nors sprendimą, nes sprendimo nepriėmimas yra kaip savotiškas nepadarytas darbas, kuris kybo kaip Damoklo kardas virš galvos“, – kalbėjo jis.
BNS rašė, kad konservatoriaus Pauliaus Saudargo praėjusios kadencijos siūlymas įteisinti „artimojo ryšio“ sąvoką ir per ją reguliuoti ūkinius žmonių santykius yra įveikęs pateikimo stadiją, šio įstatymo priėmimui trūksta dviejų balsavimų.
Tuo metu Civilinės sąjungos įstatymo projektas praėjusios kadencijos parlamente yra įveikęs pateikimo ir svarstymo procedūras, bet teikti jo priėmimui nesiryžta dėl balsų stokos.
BNS skelbė, kad KT ketvirtadienį konstatavo, jog Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas prieštarauja Konstitucijai, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.
Tuo pačiu sprendimu KT atvėrė kelią tiesiogiai taikyti Seimo prieš 24 metus priimtą Civilinio kodekso nuostatą dėl partnerystės, nelaukiant, kol bus priimtas atskiras ją reglamentuojantis įstatymas.
Kadangi prieštaraujančia Konstitucijai pripažinta nuostata dėl partnerystės tik tarp vyro ir moters, KT šitaip leido registruoti lyčiai neutralius santykius. Tai galės būti daroma per teismus.
Speciali 15min laida
14:58
Lietuvos Katalikų bažnyčios nuomonė: tos pačios lyties poros nėra šeima
14:00
Lietuvos Katalikų bažnyčia laikosi pozicijos, kad įstatymu reikėtų teisiškai apsaugoti kartu gyvenančias tos pačios lyties poras, tačiau jų negalima prilyginti šeimai –Bažnyčios nuomone, šeima atsiranda tik susituokus vyrui ir moteriai.
„Įvairių kitų bendro gyvenimo formų prilyginimas šeimai, ignoruojant prigimtinį lyčių papildomumą, neišvengiamai paneigia natūralų šeimos pobūdį bei trina ją kaip konstitucinį visuomenės ir valstybės pagrindą“ , – rašoma 2020 metais paskelbtame Lietuvos vyskupų konferencijos pranešime.
Konkrečiai šio Konstitucinio Teismo sprendimo Bažnyčia kol kas nekomentavo.
KT teisėja: sprendimas dėl partnerystės nekeičia Konstitucijos nuostatos dėl santuokos
13:59
Konstituciniam Teismui leidus registruoti lyčiai neutralią partnerystę per teismus, teisėja Daiva Petrylaitė teigia, jog šis sprendimas nekeičia Konstitucijos nuostatos dėl santuokos.
Pagrindinis šalies įstatymas numato, jog santuoka gali būti sudaryta tik tarp vyro ir moters.
„Konstitucija tikrai nekalba apie jokią kitokią santuoką, apart vyro ir moters. Tai jau tikrai yra išdiskutuota ir turbūt mums visiems – ne tik teisininkams, bet ir kiekvienam Lietuvos gyventojui – tai turėtų turbūt būti aišku, bet Konstitucija taip pat gina ir šeimą. Kas yra šeima, Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė D.Petrylaitė.
Kiek anksčiau tądien Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas prieštarauja Konstitucijai, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.
Prieštaraujančiu pagrindiniam įstatymui pripažinta ir Civilinio kodekso nuostata, jog normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo atskiro įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento.
Skirtingos lyties porų partnerystę Seimas Civiliniame kodekse numatė dar prieš 24 metus, tačiau ją detaliau apibrėžiančio įstatymo nepriėmė iki šiol.
Pasak KT, tai yra netoleruotina situacija. Todėl paskelbus jo nutarimą pradeda galioti partnerystės santykius reglamentuojančios Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bendrą asmenų gyvenimą neįregistravus santuokos.
Kaip sakė D.Petrylaitė šios nuostatos galios tiek tos pačios, tiek skirtingų lyčių poroms.
„Tai susiję su iš tiesų teise į šeimos gyvenimą, teise į tokių asmenų, kurie kuria kuria bendrą gyvenimą, teisinį ne tik pripažinimą, tai būtų pirmas žingsnis, antras žingsnis – į tokių asmenų, tokių šeimų teisinę apsaugą“, – sakė teisėja.
Ji pabrėžė, kad Seimas turės reglamentuoti partnerystės institutą ir įstatymu.
Kasčiūnas palaikytų projektą dėl artimojo ryšio
13:57
Opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad teisinį vakuumą po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl vienos lyties asmenų santykių įteisinimo galima užpildyti abiem Seime svarstomomis alternatyvomis – tiek Civilinės sąjungos įstatymu, tiek projektu, įvedančiu „artimojo ryšio“ sąvoką.
„Teisinio reguliavimo vakuumo užpildymas gali būti Civilinės sąjungos įstatymu, (...) jis gali būti ir Artimo ryšio įstatymu, kuris galėtų virsti atskira Civilinio kodekso knyga“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė L.Kasčiūnas.
„Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas dabar vertins, kaip toliau procesas judės, kokie bus teikiami pasiūlymai, tai ir spręsime. Aišku, galiu pasakyti, (...) kad kiekvienas (Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos – BNS) parlamentaras balsuos pagal savo pasaulėžiūrą“, – pridūrė jis.
L.Kasčiūnas sakė, kad pats palaikys projektą dėl artimojo ryšio.
„Jis išsprendžia visus praktinius dalykus artimame ryšyje esančių žmonių, nepriklausomai nuo jų lyties“, – teigė konservatorių lyderis.
Tuo metu Civilinės sąjungos projekte, anot jo, nesusituokusios poros pagal teisinį reguliavimą pernelyg priartinamos prie šeimos.
Anksčiau KT yra pasisakęs, jog „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“. Jis taip pat tvirtino, jog šeima yra grindžiama „santykių turiniu“, o forma „esminės reikšmės neturi“.
Be to, KT pažymėjo, jog konstitucinė šeimos samprata, kitaip nei santuokos samprata, yra neutrali lyties požiūriu.
Kaip skelbė BNS, praėjusios kadencijos konservatoriaus Pauliaus Saudargo siūlymas įteisinti „artimojo ryšio“ sąvoką ir per ją reguliuoti ūkinius žmonių santykius yra įveikęs pateikimo stadiją. Šio įstatymo priėmimui trūksta dviejų balsavimų.
Tuo metu praėjusios kadencijos Seime Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra įveikęs pateikimo ir svarstymo procedūras, tačiau teikti jo priėmimui nesiryžta dėl balsų stokos.
Minėtame projekte numatyta, kad civilinę sąjungą sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.
Skvernelis: reikės naujo įstatymo
13:54
Seimo ir valdančiųjų demokratų pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad remiantis KT sprendimu, turės būti sukurtas naujas Partnerystės įstatymas, o „laisviečių“ siūlyta civilinės sąjungos bei kitos ankstesnės iniciatyvos nebetiks. Jis sako, jog logiškiausia būtų, jog naują projektą parengtų Vyriausybė, ir tikisi, kad jį priimti pavyktų dar šią kadenciją.
„Turės būti sukurtas Partnerystės įstatymas, nes yra nuoroda iš Civilinio kodekso. Nereikia kalbėti apie civilinės sąjungos ar kitas alternatyvas. Nežinau, kokį sprendimą Seimas padarys, ar komitetai spręs, ar prašys Seimo valdybos pritarimo, kad būtų Vyriausybei pavesta parengti tokį įstatymo projektą. Bet jis turi būti įgyvendintas“, – kalbėjo S.Skvernelis.
„Manau, kad taip, priklauso, aišku, nuo turinio Partnerystės įstatymo. Nematau dėl paties turinio didelių grėsmių. O dėl išvestinių dalykų, kurie yra labai jautrūs, tai šis įstatymas neturi reguliuoti – reguliuoja kiti įstatymai. Pavyzdžiui, įsivaikinimo klausimai ir panašiai“, – pridūrė Seimo pirmininkas, paklaustas, ar šią Seimas gali išspręsti klausimą dar šią kadenciją.
Teisingumo ministras Mockus: turi būti grįžta prie vienos lyties partnerystės instituto
13:43
Po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl partnerystės turi būti grįžta prie tos pačios lyties asmenų santykių įteisinimo, sako teisingumo ministras Rimantas Mockus.
„Akivaizdu, kad turi būti grįžta prie partnerystės instituto ir po šio nutarimo suprantame, kad kalbama jau ne vien tik apie vyro ir moters partnerystės institutą, bet ir tos pačios lyties asmenų“, – BNS ketvirtadienį sakė R.Mockus.
Jis KT sprendimą vadino istoriniu.
„Mes matome dabar, kad visuomenė reaguoja į tai. Anksčiau ar vėliau tai turėjo būti pasakyta. Kažkiek tenka apgailestauti, kad tai turėjo būti pasakyti per Konstitucinio Teismo nutarimą“, – pažymėjo ministras.
Paklaustas, ar Vyriausybė tam turėtų rengti naują projektą, ar Seimas – grįžti prie praėjusią kadenciją svarstyto Civilinės sąjungos įstatymo, R.Mockus teigė, kad dėl to turės nuspręsti politikai.
„Turės politikai apsispręsti, ar tai eis per Vyriausybę, ar per Seimą atskirai. Bus matyti artimiausiu metu, dabar turime tik ne per seniausiai paskelbta Konstitucinio Teismo nutarimą“, – kalbėjo teisingumo ministras.
Premjeras Paluckas: LGBT klausimas bus išspręstas kada nors
13:35
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad KT sprendimas „iš esmės įpareigoja“ klausimą svarstyti ir priimti sprendimus, tačiau neapibrėžia nei laiko, nei kaip jis turi būti išspręstas. Jis neatsakė, ar tikėtųsi klausimą galutinai išspręsti dar šią Seimo kadenciją.
„Tai nebūtų pirmas kartas, kai KT sprendimų realizavimas išsitęsia laike. Kaip tai išsidėsto laike, priklauso nuo egzistuojančios politinės valios dabartiniame Seime. Kokia ji yra ar nėra, gali daugiau pakomentuoti Seimo pirmininkas. Bet tai, kad KT yra toks nutarimas, reiškia, kad reikės kažkada vienaip ar kitaip šį klausimą išspręsti“, – teigė jis.
KT nurodžius, jog teisinis reguliavimas, nukreiptas prieš tos pačios lyties poras, nesuderinamas su Konstitucija ir iš jos kylančia šeimos samprata, G.Paluckas pabrėžė, jog KT nesikiša į tai, kaip įstatymuose turėtų būti apibrėžta šeima.
„KT įstatymų nepriiminėja, KT nutarimo realizavimas yra Seimo, parlamento rankose ir jis yra laisvas apsispręst, kaip realizuoti nutarimą. Jei jis būtų realizuotas KT nuomone ne pagal nutarimo raidę ir dvasią, vėl turėtumėme konstitucinį ginčą. Todėl nepaisant, kad yra tam tikros užuominos ar aliuzijos, Seimas nuspręs, kaip šie partnerystės santykiai ir kokiame Civilinio kodekso skirsnyje ar kokiu atskiru įstatymu bus priimti. Kažkada tai bus padaryta, nes KT tai įpareigoja“, – pareiškė premjeras.
Pats G.Paluckas anksčiau yra palaikęs liberaliausią iš visų siūlytų „laisviečių“ partnerystės projektą.
Ne šios Seimo sesijos klausimas
13:35
Seimo narys, socialdemokratas, Socialdemokratų frakcijos seniūnas Remigijus Motuzas 15min specialioje laidoje sakė, kad pirmiausia reikia KT sprendimą labai atidžiai išanalizuoti, tada esą bus aišku, kokius įstatymus reikia keisti.
„Mes gerbiame KT sprendimą ir jį per protingą laiką, kaip ir pažymėta KT sprendime, turėtume jį įvykdyti. Esu naujokas Seime, bet nemanau, kad gerai, jog iki šiol nėra šioje srityje aiškumo. Bet nemanau, kad šitoje sesijoje to imsimės“, – sakė R.Motuzas.
Liberalų sąjūdžio lyderė ir buvusi Seimo pirmininkė, parlamentarė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad jos vadovaujamame Seime praeitos dvi stadijos – pateikimo ir svarstymo, tad beliko tik vienas balsavimas dėl tų įstatymų, kuriuos ir nurodo KT.
„Nėra pateisinama, kad šis įstatymų pakeitimas yra Seime taip ilgai, ilgiau nei 20 metų. Dabar po KT sprendimo teismai galės įteisinti vienos lyties asmenų partnerystę, tačiau tai neatleidžia Seimo nuo pareigos per protingą laiką, mano galva – kuo greičiau, neatidėliojant, priimti tą projektą“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen, pabrėždama, kad dabar yra „unikaliai geras laikas“ išspręsti šį klausimą.
R.Motuzas nemato problemos ir dėl įvaikinimo, tačiau esą reikia įvertinti konkrečią šeimą, ar ji galinti imtis atsakomybės auginti vaiką.
V.Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad tai ne šios dienos klausimas – esą pirmiausia turi būti įteisinta partnerystė. Perklausta, ar pritaria įsivaikinimui, ji teigė asmeniškai mananti, kad tam pritartų.
Byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Dėl partnerystės instituto nebuvimo į KT kreipėsi buvusi Vyriausybė, prašyta įvertinti dvi Civilinio kodekso ir jo įsigaliojimo įstatymo normas.
