Pasak ministro, Lietuva ypatingai remia ES Rytų partnerystės iniciatyvas, atsižvelgdama į savo istorines sąsajas su rytų kaimynėmis, aktyviai plėtojamus ekonominius santykius ir tai, kad Europos Sąjungos Rytų siena kartu yra ir Lietuvos siena.
„Saugios kaimynystės kūrimas yra strateginis Lietuvos saugumo ir gynybos politikos interesas. Įtraukdami ir bendradarbiaudami su savo Rytų kaimynais mes siekiame prisidėti prie demokratinės raidos ir reformų proceso šiose šalyse. Visa tai, jei lydės sėkmė, turėtų teigiamą poveikį regiono ir visos Europos saugumui“, – sakė seminarą atidaręs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Ministras taip pat pabrėžė, kad kaimynų įtraukimas turi būti pagrindinis principas kuriant Europos saugumo architektūrą, vienijančią tas pačias demokratijos vertybės turinčias valstybes.
„Tik vadovaudamiesi tokiu visa apimančiu požiūriu galėsime užtikrinti saugumą ir garantuoti ilgalaikį stabilumą Europos žemyne“, – sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras J. Olekas.
Kalbėdamas apie praktinius Rytų kaimynystės šalių dalyvavimo ES Bendroje saugumo ir gynybos politikoje aspektus, J. Olekas pažymėjo, kad ES galėtų būti aktyvesnė kviesdama partnerius dalyvauti ES šalių rengiamose pratybose, mokymuose ir operacijose. Kartu ministras paragino partnerius aktyviau perimti ES šalių patirtį saugumo sektoriaus reformų srityje. Pasak ministro, ES taip pat turėtų numatyti priemones, Rytų partnerių vykdomoms demokratinėms reformoms ir pajėgumų skyrimui ES veiklai paskatinti.
Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžią žymintis aukšto lygio tarptautinis seminaras ES Rytų partnerystės tema organizuojamas siekiant aptarti ES šalių ir Rytų partnerių bendrus saugumo interesus ir partnerių pasirengimą praktiškai dalyvauti ES Bendrosios saugumo ir gynybos politikos (BSGP) iniciatyvose.
Renginyje dalyvauja aukšto rango politikos formuotojai iš 27 ES ir šešių Rytų partnerystės šalių, atstovai iš Europos išorinių veiksmų tarnybos ir ES karinio komiteto ir nevyriausybinių organizacijų ekspertai.
Liepos 2 d. seminare pranešimus taip pat skaitė Europos išorinių veiksmų tarnybos vadovo pavaduotojas Maciejus Popovskis (Maciej Popowski), Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas (Artis Pabriks), ES karinio komiteto pirmininkas generolas Patrikas de Rusiersas (Patrick de Rousiers), Gruzijos gynybos ministras Irakli Alasania.
Pirmininkaudama ES Tarybai, Lietuva sieks, kad bendradarbiavimas su Rytų partnerėmis (Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina) ES Bendrosios saugumo ir gynybos politikos srityje būtų aktyvesnis ir kad šis bendradarbiavimas kartu su kitais Bendrosios saugumo ir gynybos politikos klausimais būtų svarstomas per šių metų pabaigoje vyksiantį ES valstybių vadovų susitikimą.
Kaip pirmininkaujanti šalis Lietuva taip pat siekia įvertinti priemones, kurios sudarytų sąlygas šalims partnerėms glaudžiau bendradarbiauti ES saugumo ir gynybos srityje. Taip siekiama skatinti gynybos sektoriaus reformas šiose šalyse ir padėti kurti saugesnę aplinką rytinėje ES kaimynystėje.
Kalbėdamas pirmoje susitikimo sesijoje, ES Išorinių veiksmų tarnybos vadovo pavaduotojas M. Popovskis pabrėžė, kad santykiai su partnerėmis yra vienas iš ES ramsčių. Jis nurodė svarbų praktinį šalių partnerių indėlį dalyvaujant BSGP veikloje, pavyzdžiui, dalijantis specifinėmis žiniomis ir dalyvavimo tarptautinėse operacijose patirtimi, taip pat indėlį skiriant ES operacijoms pajėgumus.
