Apie tai Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ Aurimas Perednis kalbėjosi su ekspertais, kurie pabrėžė ir kitus, ne mažiau svarbius dėmenis, kurie lemia, jog žmonės ryžtasi didesnei šeimai. O ir esą apie gimstamumo mažėjimą Lietuvoje reikėję pradėti kalbėti dar sovietmečiu, nes kaip tik tuomet vaikų skaičius šeimose ir ėmė mažėti.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas Gediminas Karoblis sako, kad didžiausias gyventojų skaičius Lietuvoje buvo apie Kovo 11-ąją, 1990 metus. O ir gyventojų vidutinis amžius tuomet buvo vos 35 metai. Dabar tas vidutinis amžius jau yra daugiau nei 40 metų – artėja prie 50-ies.
„Kodėl Kovo 11-ąją paminėjau? Tikrai ilgai buvome uždaryti, vienam kitam tik pavyko išvykti. Atidarius sienas tikrai išsiveržė žmonių troškimai, viltys, jaunimas veržėsi studijuoti, kas norėjo – verslauti. Ir su Lietuva taip atsitiko, kad tas proveržis į Vakarus labai daug žmonių išvežė, o labai mažai jų grįžo“, – apie emigracijos įtaką kalbėjo VDU fakulteto dekanas.
Priminė sovietmetį
Vis dėlto štai Bulgarijoje vienai moteriai tenka 1,8 vaiko, Maltoje – 1,6, o Lietuvą šios lentelės Europoje dugne.
Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras, dabar – Investuotojų forumo vadovas Vytautas Šilinskas akcentuoja, kad pirmą kartą dar 1978 metais gimstamumo rodiklis sumažėjo žemiau 2,1, o toks skaičius ir yra pakeičiamumo norma.
„Mes kalbėti apie šitą temą vėluojame beveik 50 metų, – nelinksmai juokavo buvęs ministras. – Kodėl taip yra? Gimstamumas mažėja visame pasaulyje. Jeigu čia kažkas bando susieti su neoliberalizmu ar dar kažkuo, tai gimstamumas krenta ir Turkijoje, ir Azijoje, ir musulmonų šalyse, krenta visur.
Gimstamumas išlieka aukštas, bet irgi mažėja Centrinės Afrikos valstybėse, kur didžioji dalis žmonių vis dar pragyvena iš to, ką patys užsiaugina, papildomų pajamų iš esmės neturi. Tai skurdžiausiose valstybėse gimstamumas yra didžiausias, ten, kur daugiausia žmonių gyvena kaime. Kaime vaikai yra pigi darbo jėga, aš pats užaugau kaime, galiu drąsiai taip sakyti.
-
Statistikai: Lietuvoje 2100 metais gyvens vos daugiau nei 2 mln. žmonių, nerimą kelia gimstamumas
-
Linas Kukuraitis. Užduotis Vyriausybei: kokiu žodžiu pervadinti demografinę krizę, kad nereiktų jos spręsti?
-
Žygimantas Mauricas: Lietuvoje vyksta demografinė savižudybė
-
Kinijai atsisakius vieno vaiko politikos, per dešimtmetį šalyje gimstamumas sumažėjo
-
Garsi gydytoja rėžė tiesiai: „Moteris nėra skolinga Lietuvai vaiko ar trijų“
Aš auginu mieste tris dukras, tai mieste vaikai yra kaštai ir prasmė. Kaštus visi suskaičiuoja, o prasmė sunkiai pamatuojama. Čia, mano nuomone, ir yra pagrindinė priežastis, nes sunku žmogui parodyti, kiek yra prasmės auginti vaikus, jeigu jis tų vaikų neturi ir niekada neturėjo. Todėl manau, labai gerą darbą daro Beata Nicholson, kuri nuolat džiaugiasi savo vaikais. Manau, tai ne vieną žmogų paskatino turėti daugiau vaikų ar bent dar vieną vaiką turėti.“
Skurdžiausiose valstybėse gimstamumas didžiausias, ten, kur daugiausia žmonių gyvena kaime. Kaime vaikai yra pigi darbo jėga, aš pats užaugau kaime, galiu drąsiai taip sakyti.
Didelė šeima – ir mados reikalas?
Jis prisiminė pokalbį, kai buvo ministru, su tuomečiu Čekijos socialinių reikalų ministru – pastarasis augino keturis vaikus ir sakė, kad jų šalyje yra savotiška mada, nes kultūriškai susiformavusi nuomonė, kaip smagu turėti didelę šeimą, tuo didžiuotis ir tai visuomenėje priimta.
„Pas mus dar yra likusių tų stereotipų, kad jeigu didelė šeima, tai kažko nesusitvarkė gyvenime. Nes reikia pripažinti, mes dažniau didžiuojamės didesne mašina ar didesniu būstu, daugiau kelionių, o ne didele šeima. Todėl ir sakau, kad labai geri tie pavyzdžiai, kai žmonės turi dideles šeimas ir tuo didžiuojasi“, – kalbėjo buvęs ministras.
Profesorius G.Karoblis paminėjo Japoniją – kur apie trečdalis jaunų žmonių maždaug iki 30-ies metų net lytinių santykių turėti neketina. O štai Izraelis – vienintelė turtinga šalis, kur gimstamumas yra beveik trys vaikai vienai moteriai.
„Kiek man teko bendrauti Pasaulio lietuvių bendruomenėje ir su Izraelio lietuviais, tai patyriau, kad labai svarbi išplėstinė šeima – seneliai labai aktyviai dalyvauja ir tėvai gali tikrai pasitikėti ir atsiremti į savo tėvus, kurie prižiūrėtų anūkus.
Kitas dalykas – viešumoje nepaprasta pagarba šeimoms su vaikais. Tą įvardija ne tik patys žmonės, bet ir demografai, kurie specialiai tyrinėja Izraelio atvejį“, – kalbėjo G.Karoblis.
Kiek man teko bendrauti su Izraelio lietuviais, tai patyriau, kad labai svarbi išplėstinė šeima – seneliai labai aktyviai dalyvauja.
Jis teigė, kad smulkios finansinės paskatos čia didelio poveikio nepadarys, esą kažką keisti galėtų nebent „stiprūs simboliniai veiksmai“. Taip pat profesorius priminė savo pranešimą prieš dar maždaug dešimt metų, kai minėjo Šeimos kortelę. Ir esą štai Šeimos kortelė kviečia šeimas su vaikais į teatrą, bet ne į premjerą. O esą būtent daugiavaikiai tėvai turėtų sėdėti garbingiausiose vietose tiek Žalgirio arenoje, tiek Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Laidos vedėjui prisipažinus, kad jų šeima Šeimos kortelę turi ir sėkmingai naudojasi, G.Karoblis jo paklausė – kaip jam atrodo, ar Šeimos kortelė yra prestižo, ar skurdo mažinimo reikalas. A.Perednis tikino, kad jam tai neatrodo nei viena, nei kita.
Paskata – ir iš artimųjų
Klausiami, kokius matytų būdus paskatinti šeimas turėti daugiau vaikų, pašnekovai minėjo skirtingus dalykus.
Tarkim, V.Šilinskas paminėjo, ką galėtų padaryti bet kuris žmogus – paskatinti savo šeimos narius, brolius, seseris, pusbrolius ar pusseseres, draugus turėti dar vieną vaiką, pažadant, tarkim, padėti, kai reikės pabūti su vaiku. Tokia pagalba esą labai svarbi.
Kitas dalykas – pirmo būsto politika, kurios Lietuvoje esą nėra ir to labai trūksta. Ir esą valdžios žmonės turėtų padėti žmonėms, kad jų gyvenimas būtų lengvesnis.
„Turime susitaikyti, kad vaikų yra ir bus mažiau, nes moterų yra tiesiog mažiau. Vaikų skaičius toliau mažės, tai užprogramuota. Nuo mūsų priklauso, kaip mes prie to prisitaikysime, nes tai reiškia, kad visuomenės sens, turėsime daugiau senjorų ir mažiau dirbančiųjų. Antras dalykas – kaip lėtai ar greitai tų vaikų mažės.
Baltarusija turi dešimt milijonų gyventojų, Lietuva – ne pilnus tris milijonus. Bet pinigų mes turime daugiau Lietuvoje, vidutinis lietuvis yra tris kartus turtingesnis už baltarusį. Tad tai, kad baltarusių yra tris kartus daugiau, jie nėra turtingesni. Bet turime potencialo, nes štai vidutinis švedas vis dar yra dukart turtingesnis už lietuvį. Vadinasi, mes irgi galime būti tiek pat turtingi, kaip ir jie. Tad net ir mažėjant gyventojų, galime būti dar turtingesni, aš akcentuočiau produktyvumą ir efektyvumą“, – kalbėjo V.Šilinskas.
Turėsime apleistus, tuščius miestelius
G.Karoblis vis dėlto pabrėžė, kad negalima skaičių absoliutinti: „Čia regionų yra didžiulė nelaimė. Skaičiaus mažėjimas nereiškia, kad visur po lygiai Lietuvoje mažės. Kai kur labai trauksis ir retės. Jeigu mes apvažiuojame pakraščius ir matome apleistas sodybas, tai po kelių dešimtmečių mes matysime apleistus miestelius, tuščius miestelius.
Kas ten nevažiuos, ten negyvens, tai to nematys ir galvos, kad to nėra. Retėjimas vyks priklausomai nuo to, kurioje vietoje. Yra viena optimistinė mintis, kuri mane aplankę, kad sumažėti nuo trijų milijonų iki pusantro milijono nėra taip tragiška ir dramatiška, kaip Japonijoje nuo 100 mln. iki 50-ies mln.“
Jeigu mes apvažiuojame pakraščius ir matome apleistas sodybas, tai po kelių dešimtmečių mes matysime apleistus miestelius, tuščius miestelius.
Anot profesoriaus, turime susitaikyti, kad mažėsime, bet kaip mažėsime – labai svarbu.
Vien finansinių paskatų negana
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Deimantė Bukeikaitė teigia, kad gimstamumo mažėjimą lėmė ir subjektyvios, ir objektyvios priežastys, ir pats laikmetis, nes gyvenimas labai keičiasi, tad ir gimstamumo tendencijos kinta. Kad ir ne ta linkme, kuria galbūt norėtųsi.
„Valstybė šeimoms, kurios ryžtasis susilaukti vaiko, didina gimstamumą šalyje ar jį bent bando išlaikyti jį stabilų, turi ateiti su pagalba“, – tikino viceministrė.
Ji paminėjo kelias priemones, kurias ketinama plėtoti ir taip siekti skatinti gimstamumą. Esą vien finansinių paskatų negana, reikia kalbėti apie vertybines nuostatas, kad augtų šeimos, nebūtų susitelkiama tik į save.
„Mes ministerijoje svarstome ir galvojame apie tas priemones. Pripažįstame, kad reikalingos naujo poveikio finansines priemones, galbūt ir vienkartinių išmokų vaikų gimus padidinimas, vaiko priežiūros kompensacija, NPD padidinimas – yra naujų priemonių, kurios yra Vyriausybės programoje.
Antras dalykas - stiprinsime komunikacines priemones, kartosime visuomenei, kad vaikas nėra našta, vaikas yra dovana. Dar matome, kad reikia stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, su savivaldybėmis taip pat“, – teigė D.Bukeikaitė, pabrėždama, kad ministerijoje suburta komanda, kuri ir dirba gimstamumo skatinimo linkme.
