Seimas baigdamas rudens sesiją nutarimu kreipėsi į KT dėl Seimo rinkimų įstatyme įrašyto reikalavimo kandidatui į Seimo narius, kuris yra (buvo) kitos valstybės pilietis, įpareigojamas pateikti kitos valstybės kompetentingų institucijų išduotą dokumentą apie tos valstybės pilietybės atsisakymą ar jos netekimą.
Įvertinęs kreipimąsi KT pažymi, kad ginčytinoje nuostatoje Seimas norėjo įžvelgti teisės spragą, kuri pagal Konstituciją draudžiama, bet nepateikė teisinių argumentų.
Seimo rinkimų įstatymas numato, kad teikdamas pareiškinius dokumentus kandidatas turi nurodyti, ar yra buvęs kitos valstybės pilietis, ir tokiu atveju turi pateikti kitos valstybės kompetentingų institucijų išduotą dokumentą apie pilietybės atsisakymą ar jos netekimą.
Vienas kreipimosi iniciatorių, Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis tikina, kad nėra aiški situacija, kada reikėtų atsisakyti kitos pilietybės – jau pradedant politinę kampaniją ar tik prieš Seimo nario priesaiką.
Konstitucija numato, kad „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje“.
Dviguba pilietybė kandidatuoti į Seimą trukdo Liberalų sąjūdžio atstovui europarlamentarui Antanui Guogai, kuris norėjo mesti iššūkį Vilkaviškio vienmandatėje apygardoje tradiciškai keliamam socialdemokratų lyderiui premjerui Algirdui Butkevičiui. A.Guoga dar turi Australijos pilietybę, kurios sako nenorintis atsisakyti dėl toje šalyje gyvenančių nepilnamečių dukterų.
