„Tos diskusijos kyla ir, manau, normalu. Jeigu rastume po diskusijų kažkokius sprendinius, galbūt tai yra laikas tą daryti“, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamentarė.
Taip ji kalbėjo po to, kai Remigijus Žemaitaitis antradienį paragino visai naikinti KT dėl šio politizavimo ir jo funkcijas perduoti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Paklausta, ar jai priimtina Seimo pirmininko iškelta socdemo parlamentaro Juliaus Sabatausko kandidatūra, kurią opozicija kritikuoja, politikė pažymėjo, kad tokį precedentą sukūrė konservatoriai su Stasiu Šedbaru.
„Jeigu jau Seimas kartą patvirtino vieną politiką, aš manau, kad tą pavyks padaryti ir šį kartą“, – sakė „valstietė“.
A.Norkienė teigė nenorinti tikėti, kad KT gali tapti politikų įrankiu, tačiau matanti abejotinų sprendimų.
„Kartais tie sprendimai kelia tokių abejonių, apie tai irgi kalbame. Galbūt atviresnis balsavimas pačių KT teisėjų mums atskleistų diskusijų eigą, kodėl būtent toks buvo priimtas sprendimas. Atskiroji nuomonė yra galima, bet turbūt tai neatskleidžia visos esmės“, – kalbėjo A.Norkienė.
„Gal ir laiku šita diskusija dėl KT reformų“, – pridūrė ji.
Kaip skelbė BNS, opozicija Juozo Oleko siūlomą J.Sabatausko kandidatūrą vadina ydinga praktika, tuo metu socialdemokratai sako, kad praėjusioje kadencijoje lygiai taip pat pasielgė konservatoriai, delegavę S.Šedbarą.
Seimui teikiamas KT teisėjų kandidatūras uždarame posėdyje svarsto parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetas, po to savo nuomonę pateikiantis Seimui. Parlamentas dėl KT teisėjų paskyrimo balsuoja slaptai.
KT sudaro devyni teisėjai, kas trejus metus jis atnaujinamas trečdaliu. Atnaujinimas turi įvykti kitų metų pavasarį, tačiau kandidatų pavardes privalu paskelbti prieš pusmetį.
Šiai rotacijai prezidentas Gitanas Nausėda į KT teisėjus pateikė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekaną Haroldą Šinkūną, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Danguolė Bublienė – šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką Artūrą Driuką.
