Kaltinamasis T.Eikinas teismui pakartojo, kad savo kaltės nepripažįstąs, nesuprantąs kaltinimo esmės, tačiau duoti parodymus teismui sutiko. T.Eikinas pabrėžė, kad į bendrovės generalinio direktoriaus pareigas buvo paskirtas 2019 metų gruodį, teigė, kad iki to laiko su bendrovės darbuotojais, įskaitant G. Pangonį, jokių ryšių neturėjo.
G.Pangonis savo kaltės nepripažįsta
Kaltinamasis pasakojo, kad anksčiau jis dirbo energetikos srityje, o popieriaus gamyba jam buvusi visiškai nauja sritis.
Kaltinamasis G.Pangonis teismui teigė sutinkantis duoti parodymus, atsakyti į klausimus, tačiau tvirtino, kad savo kaltės nepripažįsta, pareikštus kaltinimus vadino niekuo nepagrįstais.
Maždaug valandą trukusioje kalboje jis pabrėžė, kad jokios nusikalstamos grupės neorganizavo ir jai nevadovavo.
Kaltinamasis tikino, kad jo su kaltinamąja bendrove jokie darbo santykiai nesiejo, anot jo, buvęs tik bendrovės valdybos pirmininkas ir jos ūkinėje veikloje nedalyvavo, AB „Grigeo Klaipėda“ vadovas niekada nebuvo, o sprendimus priimdavęs bendrovės generalinis direktorius.
G.Pangonis tvirtino, kad iš bendrovės tiesioginių vadovų jis nėra girdėjęs apie valymo įrenginių, taršos problemas, anot jo, nebuvo pateikta ir projektų dėl nuotekų valymo. Atsakydamas į klausimus apie valymo įrenginių sklendę, nuotekų nuleidimą į aplinką, tvirtino, kad jokių nurodymų veikti neteisėtai jis nedavė.
Bus kviečiami mėginius ėmę pareigūnai
Šiandien byloje valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė teismo paprašė į posėdį kviesti ir apklausti pareigūnus, kurie ikiteisminio tyrimo metu paėmė nuotekų mėginius.
Teismas prašymą patenkino. Artimiausiuose teismo posėdžiuose papildomus paaiškinimus teismui duos kaltinamajai AB „Grigeo Klaipėda“ atstovaujantis advokatas.
Visuomenėje itin didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, tarp kaltinamųjų esantys AB „Grigeo“ grupės prezidentas G.Pangonis, dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas T.Eikinas bei dar trys ankstesni šios įmonės vadovai yra kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, klastojo dokumentus.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas dar 2020-aisiais
Ikiteisminis tyrimas pradėtas, kai buvo įtarta, jog į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, taip pat įtarus, kad su tuo susijusi minėtos bendrovės dokumentacija galbūt yra klastojama. Kuršių marių sąsiaurio taršos istorija į viešumą iškilo 2020 metų sausį, teisėsaugai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl į Kuršių marias patekdavusių nevalytų gamybinių nuotekų. Byloje savo kaltę iš dalies pripažįsta tik viena iš kaltinamųjų.
Šioje didelės apimties 133 tomų byloje yra daugiau kaip 20 tūkstančių dokumentų, apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys.
Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, kuris pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.
Paskirtų teisiamųjų posėdžių datos ir laikas: balandžio 8, 10, 29 dienomis 9.00 val., 9, 30 dienomis 13.00 val.
