„Po 2025.12.15 Valstybės gynimo tarybos sprendimo pritarti siūlymui naują poligoną įrengti Lazdijų rajone, Krašto apsaugos ministras pažadėjo, kad atsakymai bus į visus klausimus. Kol kas susitikimai su Krašto apsaugos ir Lietuvos kariuomenės atstovais buvo du, bet atsakymų neišgirdome.
Nei aš, nei kapčiamiestiečiai ir preliminariai planuojamoje poligono teritorijoje gyvenantys ar turtą turintys savininkai iki šiol negirdėjome tikslios, skaičiais ir palyginimais grįstos informacijos, kodėl pasirinkta Kapčiamiesčio seniūnijos teritorija, kokios alternatyvos buvo svarstomos, kodėl jos buvo atmestos ir ar jau tikrai atmestos?“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo Lazdijų rajono merė, kviesdama gyventojus įs susitikimą su krašto apsaugos ministru R.Kaunu sausio 9 d., penktadienį, 16.30 val. Lazdijų kultūros centre.
„Esu informuota, kad susitikime į klausimus atsakys atvykstantys Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ir kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras bei jų komandų nariai.
Jei jau atsakymų neturės ir jie – bus akivaizdu, kad jų arba nėra arba atskleisti negalima/neplanuojama. Jei visų pirma atsakymų nebus į kertinius, svarbiausius klausimus, tolesnių konstruktyvių diskusijų galimybė su gyventojais ir turto savininkais, mano manymu, taps sunkiai įmanoma“, – rašo A.Miškinienė.
Ji tikina, kad savivaldybė kiekvieną dieną kalbasi su gyventojais.
„Vakar Kapčiamiesčio bendruomenės atstovams pristatėme tai, kas žinoma buvo man ir kitiems kolegoms iki VGT sprendimo ir kas žinoma dabar. Bendruomenė dalinasi susitikimo įrašu. Susitikimas buvo ilgas, atviras, drąsus, visi buvo pasirengę išgirsti, bet atsakymų į svarbiausius mano ir bendruomenės įvardintus klausimus nebuvo.
Bendruomenė susitikimo metu informavo, kad reikalinga skubi psichologinė pagalba. Šiandien ryte jau buvo pasirūpinta, kad tokia pagalba būtų užtikrinta visiems, kuriems ji reikalinga“, – tikina merė.
Bendruomenė tikina, jog atsakymų negauna
Kapčiamiesčio bendruomenė savo paskyroje "Facebook" rašo, kad atsakymų nei iš Lazdijų rajono merės, nei iš kariuomenės atstovo negavo.
Anot bendruomenės, 2026 m. sausio 6 d. įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo Kapčiamiesčio bendruomenės atstovai, Lazdijų rajono savivaldybės merė, savivaldybės administracijos atstovai ir Lietuvos kariuomenės atstovas.
Susitikimo metu Kapčiamiesčio bendruomenės atstovai prašė skaičiais ir faktais pagrįsti poreikį steigti dar vieną karinį poligoną Lietuvoje, domėjosi, ar buvo atlikti aplinkos ir poveikio aplinkai vertinimai, taip pat prašė pateikti kitą aktualią, faktinę informaciją.
Lazdijų rajono savivaldybė nurodė, kad šiuo metu neturi išsamios informacijos apie galimo poligono steigimo poreikį, svarstytas alternatyvas, planuojamus pajėgumus, taip pat apie aplinkos ir poveikio aplinkai vertinimus, todėl šie klausimai buvo adresuoti Lietuvos kariuomenės atstovui.
Bendruomenė tikina, kad susitikimo metu nebuvo pateikta faktinė, skaičiais ar statistiniais duomenimis pagrįsta informacija į pateiktus klausimus nei iš Lazdijų rajono savivaldybės, nei iš Lietuvos kariuomenės atstovo.
-
Ateina šalčiai: kada mokiniai gali neiti į mokyklą?
-
Kapčiamiesčio poligonas: Vaikšnorui jis būtinas, Žemaitaičiui – nereikalingas
-
Meteorologai paskelbė, kur buvo šalčiausia ir šilčiausia
-
Robertas Kaunas: nuogąstavimai dėl Kapčiamiesčio poligono yra girdimi, kompromisą randame
-
Ministras turi žinią, kuriems gyventojams Kapčiamiesčio poligone išsikelti nereikės
-
Premjerė: naujo poligono projektas neturi būti stumiamas buldozeriu
-
Šalčio smūgis sukaustė Europą: paralyžiuoti oro uostai, sustabdytas transportas
„Bendruomenė yra atvira diskusijoms, tačiau kyla klausimas, ar valdžios institucijos nemano, kad Kapčiamiesčio ir jo apylinkių gyventojai, kurių gyvenamoji aplinka ir kasdienybė gali būti tiesiogiai paveiktos planuojamo karinio poligono, turi teisę gauti tikslią, išsamią ir faktais pagrįstą informaciją ir dalyvauti sprendimų priėmimo procese? – teigia Kapčiamiesčio bendruomenės atstovai.
Kariuomenės vadas: kodėl reikia poligono?
Kariuomenės vadas R.Vaikšnoras savo paskyroje „Facebook“ rašo, kad Lietuvos kariuomenė naujo poligono poreikį išreiškė 2025 m. pradžioje.
„Šis poreikis tiesiogiai susijęs su divizijos sukūrimu ir didėjančiu sąjungininkų skaičiumi Lietuvoje. Paprastai kalbant, divizijos pilnas operacinis pajėgumas nėra galimas, jeigu vienetai neturi kur treniruotis – lygiai tas pats galioja ir sąjungininkų buvimui Lietuvoje, kadangi viena iš esminių jų buvimo sąlygų yra realių treniruočių galimybių sudarymas“, – rašo kariuomenės vadas.
Jis išsamiai atsako į klausimą, ar Lietuvoje naujas poligonas apskritai yra reikalingas.
„Pietų Lietuva patenka į NATO saugumo dilemos teritoriją – Suvalkų koridorių, kurio užėmimas leistų izoliuoti Baltijos šalis nuo likusio Aljanso. Ką tai reiškia praktiškai? Būtų apribotos galimybės NATO pajėgoms atvykti mums į pagalbą.
Natūraliai kyla klausimas – kuo tai siejasi su poligonu, kuris iš esmės susideda iš mokymo laukų? Atsakymas paprastas: taikos metu poligonas yra mokymo vietovė, skirta palaikyti aukštą padalinių parengtį, tačiau kartu jis suteikia galimybę vietovę fortifikuoti, įsteigiant inžinerinius parkus. Konflikto ar provokacijų atveju tai leidžia greičiau perkelti pajėgas į operacijos rajoną, o sujungiant gamtinę aplinką – miškus – su inžinerinėmis užtvaromis, būti geriau pasirengus atremti smūgį“, – rašo R.Vaikšoras.
Anot jo, būtent todėl Lietuvos kariuomenės poligonai yra išdėstyti aplink perimetrą – Pabradė, Rūdninkai, Tauragė ir planuojamas Kapčiamiesčio poligonas. Visos šios karinio mokymo vietovės užpildo gynybinį žiedą ir yra numatytos kaip sudėtinė gynybos linijos dalis.
„Karas Ukrainoje parodė, jog Rusija karinius veiksmus pradeda vykdyti iš mokymo laukų – pradedant pratybomis poligonuose, o pasiekus reikiamą parengtį pereinant prie konvencinių veiksmų. Būtent todėl Kapčiamiesčio poligonas yra ypač aktualus, kadangi prie pat mūsų sienos yra Gožos poligonas, kurį akylai stebime „Zapad“ pratybų metu“, – aiškina R.Vaikšnoras.
Jis taip pat atsako į klausimą, kodėl mums nepakanka jau turimų poligonų.
„Reikia pabrėžti, kad bataliono dydžio vienetai centralizuotai gali treniruotis tik Pabradės ir Rūdninkų poligonuose – visos kitos treniruočių vietos yra ne didesnės nei kuopos lygmens ir geografiškai per mažos sutalpinti didesnius vienetus. Dažnai teigiama, kad kaimyninės šalys neturi tokių poligonų, tačiau peržvelgus statistiką matyti, jog Latvija ir Estija turi panašius arba net didesnius mokymo laukus, nors jų kariuomenės yra ženkliai mažesnės.
Todėl kalbant apie diviziją ir į ją įeinančias brigadas, be naujo poligono fiziškai neturėsime kur vykdyti didelio masto mokymų su jungtiniu ginklų panaudojimu (angl. combined arms), įskaitant ir kovinius dronus, kurie vis aktyviau integruojami į bendras pratybas“, – aiškina kariuomenės vadas.
Koks suplanuotas poligonas?
Kaip rašė BNS, Kapčiamiesčio poligono teritorija apimtų apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Šiame poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos, o vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų apie penkis kartus per metus ir truktų iki dešimties dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.
Pernai gruodį taip pat paskelbta apie ketinimus dvigubinti Tauragės poligono dydį.
Naujam brigados dydžio kariniam poligonui vietos ieškota Lietuvoje siekiant sukurti nacionalinę diviziją, daugėjant sąjungininkų karių, augant šauktinių skaičiui ir rezervui, įsigyjant naujos karinės technikos.
