Ar verta liberalams eiti į valdžią
Pasak publicisto Aido Puklevičiaus, liberalizmo sąvoka šiuo metu tampa kaliause, ant kurios kariamos visos nuodėmės. Ar tai reiškia, kad šiuolaikinei visuomenei nepriimtinas esamų liberalų įvaizdis?
„Rinkėjų pasirinkimai tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje iškelia abejonę, kad žmonėms vis dar priimtina liberalizmo filosofija. Apskritai kyla abejonė, ar žmogus yra racionali būtybė, todėl kyla ir abejonė, ar ideologija, kuri remiasi racionalizmu ir žmogumi, kaip racionalia būtybe, turi ateitį“, – svarstė diskusijos moderatorius.
Žurnalisto, prodiuserio Ryčio Zemkausko manymu, atvirkščiai, liberalizmas – kaip tik vienintelė ideologija, bandanti priimti netobulą pasaulį. Ir tai vienintelė ideologija, bandanti visa tai paversti prasmingu pasakojimu. Žmogus nėra racionalus, jis nepažinus. Ir gebėjimas tai priimti galėtų būti stiprioji šios ideologijos pusė.
Lietuvos laisvos rinkos instituto ekspertei Rūtai Vainienei lietuviškasis liberalizmas kelia pagrįstų abejonių. Jos manymu, iš tiesų liberalai Lietuvai kol kas padovanojo tik laisvos rinkos sąvoką, tačiau ne pačią rinką.
„Laisvos rinkos Lietuvoje nebuvo. Mes pamiršome visus suvaržymus, apie kuriuos kalbėjome stodami į ES, ir dabar vis dar kalbame apie laisvą rinką. Jos nėra, ji nebuvo realizuota, o tos tiesos niekas nepasako. Reikia įvardinti ir nemeluoti sau. Nesakau, kad reikia radikaliai žiūrėti, bet jei tu padarai kompromisą su laisve, turi tai matyti“, – svarstė ekspertė.
O kokiais save nori matyti patys liberalai? Jie turi trūks plyš įgyvendinti visus šiuos sprendimus siekdami valdžios ar kaip tik tapti koalicijos dalimi, savotiška opozicija, dėmesį nukreipiančia į tas sritis, kurias mato svarbiausiomis liberalizmui, ir liautis svaigti dėl valdžios?
„Nenorėčiau, kad liberalai būtų valdžioje. Iš valdžios laukiama, kad ji kažką darytų, o liberalizmo esmė – nedaryti, kai reikia, palikti žmogų ramybėje, atsitraukti. Kai patenka liberalai į valdžią, jie susimauna ir nuvilia, ir tada būna pikta. Kažkam juk reikia savo laiku pasakyti liberalų žodį apie tą netobulą, bet laisvą žmogų. Aš džiaugiuosi, kad jūs opozicijoje liekate“, – teigė R.Vainienė.
Trys visuomenės tendencijos ateinantiems ketveriems metams
„VRP Hill Knowlton“ valdybos pirmininkas Mykolas Katkus apibrėžė, ko galima tikėtis Lietuvoje artimiausius ketverius metus. Svarbiausias šio ciklo unikalumas, pasak jo, kad trejus metus nebus jokių rinkimų, taigi niekam politikų vykdomas darbas nebus įdomus.
Viena vertus, ateina nauja karta, kita vertus, ji nepalaiko ekonominio liberalizmo. Todėl norint patekti į valdžią, reikia labiau gręžtis į centrą, – teigė ekspertas.
„Yra trys tendencijos, kurias norėčiau paliesti. Akivaizdu, kad visuomenei reikia veidų kaitos. Žmones užkniso matyti tuos pačius veidus, atsibodo matyti tą visą nesąmonę, nekompetenciją, anglų kalbos nemokėjimą. Ši tendencija išgelbėjo jus, ši tendencija padėjo konservatoriams išlaikyti maksimalų žmonių ratą. Ir ji dar labiau stiprės. Be to, Lietuvoje pradeda balsuoti gausiausia karta. Karta pradeda balsuoti, kai atsiranda vaikų. Dabar kaip tik jie gimdo ir po truputį pradeda galvoti, kas čia toliau bus ir ką daryti. Jums, kaip partijai, beveik nebuvusiai valdžioje, tai labai naudinga. Galima sėdėti opozicijoje, nieko neveikti ir vis tiek auginti rinkėjų skaičių.
Kita tendencija, taip pat jums naudinga, susijusi su vertybėmis. Liberalai kalbėjo apie vertybinius dalykus, kuriuos mes siejame su ES. Tai lygiateisiškumas, lygiavertiškumas ir pan. Stebėjau, kaip keitėsi gėjų parado aprašymas žiniasklaidoje: nuo pasidygėjimo prieš penkerius metus iki absoliutaus šlovingo aprašymo. Taigi požiūris keičiasi daugybėje sričių. Bendra liberalizmo tendencija yra, ji ateina dėl tos pačios kartų kaitos ir į regionus.
Trečia tendencija – ekonomine prasme liberalizmas išgyvena baisią krizę. Manoma, kad yra Lietuvoje per mažai socialinio teisingumo. Ir per šiuos ketverius metus matysime daug ekonominių suvaržymų. Taigi situacija tokia – viena vertus, ateina nauja karta, kita vertus, ji nepalaiko ekonominio liberalizmo. Todėl norint patekti į valdžią, reikia labiau gręžtis į centrą“, – teigė ekspertas.
Keturios rinkėjų kategorijos
A.Katkus rinkėjus skirsto į keturias grupes: protestuotojai (balsuojantys ir nebalsuojantys), centro pilka masė („balsuosiu, kaip visi“) ir dešinieji, apimantys dalį konservatorių ir dalį liberalų.
„Norint pritraukti gausiausią centrą, reikia švelninti savo ekonominio liberalizmo idėjas, tačiau norint jas pateikti, reikia ekonomistų. Tuo tarpu pirmasis liberalų dvidešimtukas neturėjo pakankamai kompetetingų specialistų. Buvo daug padorių žmonių, bet ne tokių, kurie galėtų valdyti valstybę“, – svarstė diskusijos dalyvis.
Tuo tarpu R.Vainienė įsitikinusi, kad baisiausia, kas gali nutikti liberalams, kad jie ims judėti į centrą, blaškytis ir taip praras savo ištikimus rinkėjus. Žmones labiausiai patraukia nuoseklumas. Tačiau ir ji pripažino, kad reikėtų liautis besąlygiškai ginti verslą.
Ateities Lietuva – kokia ji?
Žurnalisto Edmundo Jailaičio nuomone, esminis dalykas, kuris išskiria liberalių pažiūrių žmogų, nesvarbu, kur jis gyventų – didmiestyje ar provincijoje, yra asmeninė laisvė. Tai žmogus, kuris pats kažko siekia, kažką daro, imasi iniciatyvos: „Nesvarbu, kas tai būtų – parduotuvė, galerija, dar kas nors. Čia nekalbama apie vertybes, šeimos sampratą ir kitus panašius dalykus“.
Pasak žurnalisto, tai, ko Lietuvoje trūksta labiausiai, – kritinis požiūris ir mąstymas. Didžioji dalis žmonių linkę susitapatinti su viena idėja, eiti paskui, kaip nutiko su valstiečiais: vieni išgirdo blaivybės kampą, kiti – kitą, ir susitapatino su vienadieniu šūkiu.
Viskas, kas bus daroma, daugeliu atvejų kirsis su pasirinkimo laisve, su galimybe pačiam kažką kurti, pačiam nuspręsti, pačiam priimti atsakomybę už tai, kiek aš vakar išgėriau ir kur aš tai nusipirkau.
„Mano manymu, ideologijos misija – skatinti žmonių kritinį mąstymą, kad jie nepasitikėtų tokiais dalykais, vertintų, analizuotų. Dabar ateina idealus metas, kai reikės labai geros, kokybiškos kritikos. Ne tik kritikos detalėms, bet ir požiūriams, vertybėms. Ateina idealus metas žmonėms, kurie moka gerai kritikuoti, kurie moka atstovauti idėjas, kurios būtų aukštesnės negu vienos dienos, kurie gali telkti didesnėms bendrybėms, nes prasidės daug nesąmonių. Nes visi ateina užsimoję padaryti daug dalykų, bet skirtingų dalykų“, – svarstė diskusijos dalyvis.
Pasak jo, tai labai sudėtingas momentas, bet labai patrauklus politinėms jėgoms, kurios nėra šioje kompanijoje, ir toms jėgoms, kurios geba kritikuoti ne detales, o esmę, gali kalbėti apie vertybes takoskyras su tais sprendimais kurie bus daromi.
„Liberalams apskritai ateina aukso amžius savęs pristatymo prasme, nes viskas, kas bus daroma, daugeliu atvejų kirsis su pasirinkimo laisve, su galimybe pačiam kažką kurti, pačiam nuspręsti, pačiam priimti atsakomybę už tai, kiek aš vakar išgėriau ir kur aš tai nusipirkau. Aišku, supaprastinu, bet iš tiesų toks laikas ateina.
Taigi kuo daugiau žmonių nesusitapatins su vienadienėmis idėjomis, tuo geriau bus partijoms, kurios atstovauja tikras idėjas, nes norint suprasti iėdjas, jas reikia analizuoti, vertinti. Tačiau tokių žmonių Lietuvoje nėra daug. Žmonės linkę labai greitai susitapatinti ir eiti kaip avinų banda paskui vyriausią aviną, nes jiems taip patogiau, nereikia galvoti. Jeigu padaugėtų kritiko vertybiniu pagrindu, ir jos daugės, tai didelis šansas tam tikroms partijoms“, – įsitikęs E.Jakilaitis.
Pasak A.Katkaus, būti opozicijoje – dabar metas fantastiškai geras, bet tam reikia kompetencijos, pirmiausia ekonominės.
„Antra, reikia rasti žmonių grupes, kurios bus nuskriaustos, ir tokių bus tikrai daug, tiek dėl darbo vietų, tiek žmonių, kaip įvardijo E.Jakilaitis, nori užsidirbti ir patys tai padaryti, tik jų balsą šiuo metu nėra madinga girdėti. Tą balsą reikia organizuoti, reikia vesti žmones į gatves, į arenas, jie turi statyti barikadas vienmandatės apygardose, piketuoti“, – revoliucingas idėjas išsakė komunikacijos ekspertas.
Ką tai reiškia? Jo manymu, ši vyriausybė priims daug sprendimų, kurie turės ilgalaikių ir trumpalaikių pasekmių, todėl opozicijos funkcija – organizuoti žmones, kviesti juos prieštarauti, kovoti už savo gerovę.
