„Lietuvoje konseratyvusis variantas išlieka populiaresnis – galūnė –ienė“, – BNS sakė Vilniaus civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė.
Kitų didžiųjų šalies miestų civilinės metrikacijos skyrių vadovai BNS taip pat nurodė, jog pavardės, besibaigiančios galūne –ė, populiarumo tarp lietuvių nesulaukia, nors galimybė pasirinkti šeiminės padėties nerodančią pavardę Lietuvoje sudaryta dar 2003–aisiais.
„Galiu pasakyti iš praktikos, kad tai nėra dažnas atvejis, laikui bėgant tendencijos maždaug išlieka tos pačios,“ – BNS teigė Kauno miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos biuro vedėjo pavaduotojas Gediminas Lukoševičius.
Sostinėje gegužės mėnesį iš viso susituokė 322 poros. Šeiminės padėties nerodančią pavardę pasirinko 24, o ikisantuokinę pavardę pasilikti nusprendė 28 moterys. Toks pat skaičius nuotakų pasirinko dvigubą pavardę. 144 santuokų atveju moterys rinkosi vyro pavardę su galūne –ienė. Dar beveik trečdalį pasirinkimų sudarė nelietuviškos kilmės pavardės, kurios šeiminės pavardės taip pat nerodo.
Tuo metu Kaune iš 174 gegužė mėnesį įregistruotų santuokų 145 atvejais pasirinkta vyro pavardė su galūne –ienė. 11 moterų rinkosi šeiminės padėties nerodančią pavardę, 8 pasiliko vadinamąją mergautinę pavardę, 10 – dvigubą.
Uostamiestyje situacija taip pat panaši – pasak Klaipėdos miesto Centrinio metrikacijos skyriaus vedėjos Gražinos Misevičienės, per du mėnesius įregistruotos 124 santuokos, iš jų tradiciniu vadinamą pavardės variantą su galūne –ienė pasirinko 104, o su galūne –ė – 7 moterys.
Panevėžyje, šio miesto Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Dianos Zacharienės teigimu, gegužės mėnesį iš 53 besituokiančių moterų tradicinį variantą rinkosi 46, šeiminės padėties nerodančią pavardę – 3.
Tuo metu Šiauliuose pastarąjį mėnesį nusprendusių pasinaudoti galimybe pasirinkti neutralia dar įvardinamą pavardės variantą buvo kiek daugiau – iš 50 jį pasirinko 4 moterys, dar 2 rinkosi dvigubą pavardę, susidedančią iš mergautinės ir vyro pavardės su galūne –ė, BNS nurodė Šiaulių civilinės metrikacijos skyriaus vyresnioji specialistė Renata Aleksandrienė.
Remiantis teisingumo ministro patvirtintomis Vardo, pavardės, tautybės keitimo taisyklėmis, moterys pavardę į variantą su galūne –ė gali pasikeisti nebūtinai santuokos atveju. Kaune šiais metais tokia galimybe pasinaudojo 22 moterys.
Gegužės mėnesį savąją į šeiminės padėties nerodančią pavardę ne santuokos atveju keitė trys vilnietės ir dvi klaipėdietės.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 metų nutarimo pirmasis punktas skelbia, kad pagrindiniu lietuvių moterų pavardžių darybos būdu laikytinas priesaginis (tradicinis), rodantis moters šeiminę padėtį. Tačiau to paties nutarimo antruoju punktu įteisinta ir naujoviška moterų pavardžių daryba su galūne –ė.
