Rudenį, kai laikinosios sostinės turgaviečių prekystaliai lūžte lūžta nuo miško ir lauko gėrybių, čia traukia ne tik norintieji sutaupyti. Į turgų keliauja ir ne taip skrupulingai litus skaičiuojantys šviežių daržovių pasiilgę kauniečiai.
Daržovių ir vaisių turguje besidairiusios Violetos teigimu, kainos turguje jai nelabai rūpi.
„Pamatau gražių, šviežių produktų ir perku. Čia visada didelis asortimentas Lietuvoje išaugintų vaisių ir daržovių. Tuo tarpu prekybos centruose lietuviškų obuolių niekada nerasi“, – greitakalbe dėstė kaunietė.
Pasidairius po laikinosios sostinės turgavietes tampa aišku – lietuviški vaisiai ir daržovės čia nenukonkuruojami. „Lietuviška“, „Išauginta Lietuvoje“, – tokiu užrašu „papuošus“ savo prekes tikimybė, jog būtent prie tavo prekystalio nusidrieks eilutė, išauga kelis kartus.
Jau pajutome, kad pabrangus maisto produktams, turguje apsilanko vis daugiau žmonių – juk čia viskas pigiau, galima derėtis. Sakė turguje prekiaujanti AldonaPrie kartoninių dėžių, atstojančių turgaus prekystalius, būriuojasi ne tik regis pusę sodo derliaus atvežę ūkininkai, bet ir garbaus amžiaus močiutės su keliomis daržovėmis ir ryšeliais žalumynų.
Dalį pirkėjų į turgų atvilioja ne tik gausi vaisių ir daržovių pasiūla, bet ir galimybė jų paragauti, pasiderėti bei pabendrauti su prekybininkais ir kitais pirkėjais.
„Vabaliukas norėjo ir graužė, vadinasi, morkos mūsų, nes lenkiškų kirmėlės ir vabalai „neskanauja“. Jei nueisite miegoti išgėrę melisos arbatos, atsikelsite daug žvalesni ir puikiai pailsėję. O koldūnai be mairūno – ne koldūnai“, – kilnodama vaistažolių ir prieskoninių žolelių pundelius su šypsena patarimus žėrė Kauno Žaliakalnio turgaus prekeivė Angelė Strebeikienė.
„Visos mūsų rudens gėrybės iš Domeikavos. Patys auginame kriaušes, česnakus, moliūgus, agurkus. Žmonės perka ir žemuoges – čia vėlyva veislė, laukuose jos jau neauga. O moliūgų sultys labai gerina inkstų veiklą“, – vienas kitą papildydami pasakojo prekybininkai Juozas ir Irena.
Irena prisipažino, kad prekiauti turguje jai labai patinka. Ji čia ne tik užsidirbanti, bet ir su žmonėmis pabendraujanti. Tiesa, moteris prisipažino, jog neapsieinama ir be konfliktų. Labiausiai Ireną piktina tai, kai jos pačios rankomis išaugintas daržo gėrybes pirkėjai kartais pavadina lenkiškomis.
Rugsėjis – pats metas turguje ieškoti ir miško gėrybių. „Pirkėjai nuo prekystalių tiesiog šluoja grybus, uogas. Be to, jau pajutome, kad pabrangus maisto produktams, turguje apsilanko vis daugiau žmonių – juk čia viskas pigiau, galima derėtis“, – pasakojo už gervuogėmis, bruknėmis ir baravykais nukrauto prekystalio stovinti jonaviškė Aldona.
