Sekite 15min Google
Rugsėjo pradžioje opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas Seime surengtoje spaudos konferencijoje pristatė Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias nuo 2028 metų rugsėjo tautinių mažumų mokyklose lietuviškai būtų dėstomi visuomeninio ugdymo dalykai – istorija, geografija, pilietiškumas, ekonomika ir verslumas, filosofija. Dar po dvejų metų – nuo 2030 metų rugsėjo – lietuvių kalba būtų mokomi visi dalykai, išskyrus gimtąją kalbą.
Anot L.Kasčiūno, tikslas esąs paprastas – „kad mūsų vaikai, kurie priklauso ir tautinėms mažumoms, gautų geriausią išsilavinimo kokybę, o raktas, tiltas į tai pirmiausia yra valstybinės kalbos – lietuvių kalbos – žinios“.
Taip pat siūloma, kad tautinių mažumų darželiuose ir priešmokyklinio ugdymo grupėse ugdymas vyktų lietuvių kalba, sudarant galimybes mokytis ir tautinės mažumos kalbos. Be to, būtų sudaryta galimybė tautinių mažumų mokyklose steigti lietuviškas klases, jeigu dėl to nuspręstų mokyklos savininkas arba tokį pageidavimą išreikštų mokinių tėvai.
Visa tai negaliotų mokykloms, kur ugdymas vyksta lenkų kalba. Tad iš esmės pataisos nukreiptos mokykloms rusų dėstomąja kalba.
Siūlo mokyklas sujungti
Visaginas yra tas miestas Lietuvoje, kur rusų kalba išgirsi turbūt dažniau nei lietuvių. Taip istoriškai susiformavo, kad rusakalbiai čia ir šiuo metu sudaro daugiau kaip pusę gyventojų, o bendruomenė gyvena tarsi savotiškame burbule. Tad tokios pataisos dėl lietuvių kalbos mokymo, kokias siūlo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai, šio miesto švietimo įstaigas palies tiesiogiai.
Šiuo metu Visagine veikia penkios mokyklos – „Žiburio“ pagrindinė mokykla (lietuvių dėstomąja k.), Draugystės ir Gerosios Vilties progimnazijos bei „Atgimimo“ (rusų dėstomąja k.) ir „Verdenės“ (lietuvių dėstomąja k.) gimnazijos.
Kaip kiek anksčiau 15min sakė miesto meras Erlandas Galaguzas, du trečdaliai mokinių renkasi būtent lietuviškas mokyklas, tėvai mato prasmę, kad jų vaikai nuo mažens būtų ugdomi valstybine kalba.
