Sekite 15min Google
Trečiadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pristatė Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias jau nuo 2028-ųjų tautinių mažumų mokyklose lietuviškai būtų dėstomi visuomeninio ugdymo dalykai – istorija, geografija, pilietiškumas, ekonomika ir verslumas, filosofija, o nuo 2028-ųjų – ir visi likusieji, išskyrus gimtąją kalbą.
Tai būtų taikoma ir vaikų darželiuose.
Konservatoriai siūlo nedaryti nuolaidų ir imigrantams ar bėgantiems nuo karo ukrainiečiams – jie būtų nukreipiami tik į lietuviškas klases, paliekant metų pereinamąjį laikotarpį.
Vis dėlto L.Kasčiūnas pabrėžė, jog lenkiškoms mokykloms būtų taikoma išimtis, kadangi Lietuvą saisto atskiri tarptautiniai susitarimai su Lenkija dėl lenkų tautinės mažumos ugdymo, užtikrinant, kad tai bus daroma gimtąja kalba.
-
Seimo vadovas siūlo Trakų valdžiai permąstyti sprendimą dėl dviejų lenkiškų mokyklų reorganizavimo
-
Lenkijos prezidento patarėjas žada remti veiksmus dėl lenkiškų mokyklų Lietuvoje išsaugojimo
-
Trakų rajono meras apie lenkiškų mokyklų pavertimą skyriais: politinis spaudimas pozicijos nepakeis
-
Merai: mažesnė mokinių skaičiaus kartelė tautinių mažumų mokykloms sprendžia pasekmes, ne priežastis
-
Konservatoriai siūlo nuo 2030-ųjų tautinių mažumų mokyklose beveik visus dalykus dėstyti lietuviškai
„Darome dar vieną svarbią skirtį: pirmiausia kalbame apie rusiškas švietimo įstaigas. Nes Lietuvos ir Lenkijos santykius sieja dvišalė sutartis, tai yra ir oficiali Europos Sąjungos kalba“, – spaudos konferencijoje paaiškino L.Kasčiūnas.
Jis sako, kad pataisų esmė – užtikrinti kokybišką švietimą ir tolesnes galimybes tautinių mažumų atstovams, jų neizoliuoti, kadangi galimybė studijuoti aukštosiose mokyklose Lietuvoje jau kurį laiką susieta su privalomo lietuvių kalbos egzamino rezultatais.
Pataisas kartu pristatęs buvęs „laisviečių“ vicemeras sostinės savivaldybėje Arūnas Šileris pabrėžė, kad tyrimai rodo itin didelį lenkakalbių Lietuvos moksleivių pasiekimų atotrūkį nuo tų, kurie mokosi lietuvių kalba.
Dabartinis TS-LKD pirmininkas panašią idėją buvo pateikęs ir anksčiau, t.y. dar 2018-aisiais, tačiau tada ugdymas lenkų kalba nebuvo išskirtas: tuomet konservatoriai siūlė nustatyti, jog visose tautinių mažumų švietimo įstaigose mokymasis lietuvių kalba apimtų ne mažiau nei 60 proc. ugdymo programos.
15min pasidomėjo, ką apie tai mano kai kurių savivaldybių, kuriose gyvena gausios tautinių mažumų bendruomenės, vadovai.
Vilniaus rajono meras R.Duchnevičius sako matantis teigiamas tendencijas, todėl nepritaria „prievartinėms“ taisyklėms, politikas nusistebėjo ir savitu konservatorių nenuoseklumu.
Tuo metu Visagino meras Erlandas Galaguzas sako visiškai pritariantis šiai idėjai, esą ją jau kurį laiką kėlė ir kai kurios savivaldybės, įskaitant Visaginą.
