Byla nutraukta
Lietuva komunistinės Kinijos įtūžio sulaukė 2021 metais, kai Lietuvos užsienio reikalų ministerija leido Vilniuje atsidaryti Taivano atstovybei.
Tuomet Lietuvos verslas paskelbė susidūręs su Kinijos įvestais ribojimais.
Byla Pasaulio prekybos organizacijoje Lietuva siekė įrodyti, kad Kinija elgėsi neteisėtai ir pažeidė tarptautinės prekybos taisykles.
Nors oficialių sankcijų Kinija Lietuvai nepaskelbė, lietuvių verslininkai tuomet skelbė susidūrę su įvairiais ribojimais. Kinija taip pat gerokai apribojo diplomatinius santykius su Lietuva.
Apie bylos nutraukimą galima sužinoti iš Pasaulio prekybos organizacijos paskelbtų dokumentų.
Viename iš jų rašoma, kad skundo nagrinėti nebereikia, nes „pagrindiniai šio ginčo tikslai buvo pasiekti ir atitinkama prekyba atnaujinta“.
Nei Europos Komisija, nei Lietuvos užsienio reikalų ministerija atskirų pranešimų spaudai šia tema neišplatino. Lietuvos diplomatinė tarnyba komentarą žada pateikti kiek vėliau.
Nors Lietuvai nepavyko laimėti bylos, bylos iškėlimas turėjo tam tikrą poveikį – jis mobilizavo tarptautinę paramą ir galbūt paskatino Kiniją nutraukti apribojimus.
Vėliau Lietuvai galėjo tapti sudėtinga surinkti įrodymus Komisijai, ir Briuselis turbūt nebematė galimybės laimėti bylą.
Iš dalies pralaimėjimas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas sako, kad tokia bylos baigtis iš dalies yra pralaimėjimas – ir ne tik Lietuvos, visos tarptautinės sistemos.
„Viena vertus, tai, jog Europos Komisija inicijavo bylą, buvo svarbi solidarumo išraiška ir prisidėjo, kad Kinija ėmė mažiau riboti Lietuvos įmonių eksportą į Kinijos rinką.
Kita vertus, Komisijai buvo sudėtinga surinkti įrodymų, nes ir pačios įmonės, kurios patyrė Kinijos institucijų apribojimus, nebuvo linkusios apie tai kalbėti ir teikti įrodymų.
Tai yra pralaimėjimas taisyklėmis grindžiamai tarptautinės prekybos sistemai – taip pat ir Europos Sąjungai, kurios pamatas yra atvira prekyba pagal tarptautines taisykles.
Apmaudu, kad nebuvo prieita iki galutinio sprendimo to, kas buvo akivaizdu – Lietuvos įmonės susidūrė su eksporto ribojimais dėl politinių priežasčių. Tai prieštarauja esminiams PPO principams.
Aiškaus verdikto nebuvimas gali prisidėti prie to, kad panašios situacijos kils ir ateityje, kai Kinija ar kita šalis sieks išnaudoti prekybos ryšius dėl politinių ar geopolitinių priežasčių“, – 15min sakė Ramūnas Vilpišauskas.
Svarbu ne tik santykiai, bet ir orumas
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sakė nenorintis tiesiogiai komentuoti Europos Komisijos sprendimo.
Jis teigė, kad Lietuvą norėtų normalių santykių su Kinija, tačiau jų siekiant svarbu išlaikyti orumą.
„Jei subliūško, jei taip Briuselis priėmė – aš nežinau, ar dėka mūsų politikų, ar paties Briuselio – kažin, ar galim EK veiklą komentuoti“, – 15min sakė Vidmantas Janulevičius.
„Tik turime žiūrėti, kaip išlaikyti ir orumą šioje vietoje. Visgi galime bandyti ir tikėtis, kad santykiai po šios bylos nutraukimo pagerės, grįš. Reikia kalbinti Kiniją. Čia jau Kinijos klausimas, ar ji sutiks šioje vietoje vietoje atnaujinti mūsų ryšius.
Kiek suprantu, pozityvumo iš dabartinės Vyriausybės yra. Geriau turėti tiek Lietuvos ambasadą Kinijoje, tiek Kinijos ambasadą Lietuvoje pilnos apimties“, – kalbėjo V.Janulevičius.
Vilnius neprieštarauja
Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) teigia, kad Vilnius neprieštarauja Europos Komisijos sprendimui nutraukti bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų prieš Lietuvą.
„Prieš priimdama sprendimą EK informavo ir konsultavosi su Lietuva dėl sprendimo nutraukti bylą prieš Kiniją ir tolesnių žingsnių prekybiniuose santykiuose su Kinija, – BNS antradienį nurodė ministerija. – Esminis EK sprendimo motyvas, grindžiant bylos nutraukimą buvo, kad Lietuvos interesai buvo apginti, o Lietuvos eksporto į Kiniją metinė vertė atsigavo ir grįžo į panašias vertes, kurios fiksuotos iki Kinijai pradėjus taikyti ekonominę prievartą prieš Lietuvą“.
Esminis EK sprendimo motyvas, grindžiant bylos nutraukimą buvo, kad Lietuvos interesai buvo apginti, o Lietuvos eksporto į Kiniją metinė vertė atsigavo.
Nepaisant to, URM pabrėžia, kad Lietuva vis dar susiduria su Kinijos spaudimu: penkioms Lietuvos prekių eksporto kategorijoms tebegalioja sanitariniai ir fitosanitariniai apribojimai.
„Šių metų rugpjūtį Kinija, reaguodama į ES sankcijas, be jokio pagrindo įvedė atsakomąsias sankcijas dviem Lietuvos bankams, be to, lieka neišspręstas diplomatinio atstovavimo klausimas“, – sako ministerija.
Jos teigimu, Komisija raštiškai įsipareigojo aktyviai siekti minėtų apribojimų Lietuvai panaikinimo politiniu ir ekspertiniu lygiu bei toliau sekti situaciją.
„Su EK sutarta, kad prireikus bus aktyvuojamas ES Kovos su ekonomine prievarta instrumentas“, – nurodė URM.
Kinija šiemet vasarą įvedė sankcijas dviem Lietuvos bankams – „Urbo bankui“ ir „Mano bankui“. Taip Pekinas skelbė reaguojantis į Europos Sąjungos sankcijas dviem Kinijos finansų institucijoms, kai blokas nubaudė keletą Kinijos kreditorių dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.


