„Situacija yra gana paradoksali. Jeigu mes šiandien pažiūrėsime, kiek yra Europos Sąjungos ir Lietuvos mastu teisės aktų, kokie jie yra sudėtingi, platūs... Susidaro įspūdis – kuo daugiau detalesnio reglamentavimo, tuo didesni akibrokštai vyksta“, – sakė verslinkė Guoda Azguridienė.
Tačiau gyventojai lenkiškų prekių neatsisako. Štai Edita perka lenkiškas prekes todėl, kad jos yra pigesnės.
„Lietuviška grietinėlė kainuoja 5 Lt, lenkiška – 3 Lt”, – sakė Edita.
Iš dešimties net devyniems lietuviams perkant maistą svarbiausia kaina.
Lenkija yra Europos Sąjungos narė. Iš šios šalies, kitaip nei iš trečiųjų šalių, įvežamų produktų per daug tikrinti negalima, reikia pasitikėti, kad verslininkas turi visus reikalingus dokumentus, kurie, pačių verslininkų teigimu, kartais yra klastojami.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistės Aušros Išarienės teigimu, į Lietuvą vis prasprūsta nesveikų lenkiškų produktų, nes šalyje kokybę prižiūti net trys reguliuotojai, todėl situaciją sukontroliuoti yra tik sunkiau.
Lenkiško maisto prastumą išduoda ir statistika. Lenkija patenka į Europos Sąjungos duomenų viršūnes, kur kaupiami pagrįsti skundai dėl nekokybiško maisto. Iš 27 bendrijos šalių Lenkija dar nėra labiausiai prasikaltusi. Ją jau ketverius metus lenkia Ispanija. Turkija narystės tik siekia, tačiau pagal sugautų atvejų skaičių Europoje turkai yra nepatikimiausi maisto gamintojai. Pasaulyje pirmauja kinai.
Kas atsako už tai, kad į maistą nepatektų nuodų? Nesąžiningi verslininkai.
„Jeigu jūs apsilankytumėte Italijoje kavinėje, ten nerastumėte maisto su pasibaigusiu terminu. Pas mus nesistengiama išmesti tų produktų. Pasibaigė terminas, bet jeigu mėsa nesmirda, produktas neišsipūtęs, jis dar laikomas maitinimo įstaigos šaldytuve“, – sakė A.Išarienė.
