Šalia Gedimino prospekte esančio namo Nr. 29, kuriame 1941 metais veikė antisovietinio Birželio sukilimo organizatorių štabas, įrengtos atminimo lentos 1941 m. Birželio karinio sukilimo dalyviams Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras kartu su Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininku prof. Vytautu Landsbergiu padėjo atminimo vainiką.
„Minime dieną, kai 1941-ųjų birželį Lietuvos vyrai stojo į kovą su okupantu, nežinodami ar sulauks rytojaus – jų tikėjimas laisve buvo stipresnis už baimę. Šiandien, po 84 metų, ryžtas tarnauti savo šaliai, ištverti sunkumus, suprasti tarnybos prasmę – tebėra gyvas“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas.
Atminimo vainiką Lietuvos kariuomenės Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai padėjo šio sukilimo aukoms Rasų kapinėse Vilniuje, kur žinoma, kad yra palaidoti 34 sukilimo dalyviai. Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pastangomis iki 2013 m. sutvarkyti išlikę Birželio sukilimo dalyvių kapai, įrengta memorialinė lenta „Partizanams žuvusiems dėl Tėvynės 1941 m.“, o akmeninėje plokštėje iškaltos 17-os sukilėlių pavardės.
1941 m. birželio 23 d. 9 val. 28 min. atnaujinus nutrūkusią Kauno radijo transliaciją, Lietuvių Aktyvistų Frontas paskelbė deklaraciją apie Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą. Šis atsišaukimas buvo perskaitytas lietuvių, vokiečių, prancūzų ir anglų kalbomis, sugrotas Lietuvos himnas, po kurio nuskambėjo Kipro Petrausko atliekama daina „Saulelė raudona“ – sutartas ženklas sukilėliams pradėti sukilimą. Nors sukilimo dalyviams nepavyko išsaugoti atkurtos Lietuvos nepriklausomybės, bet šis pasipriešinimas padėjo gyventojams atsigauti po 1940-ųjų vasarą ir vėliau patirtų pažeminimų, įkvėpė tautą partizaninei kovai po antrosios sovietų okupacijos ir iki šiol neigia savanoriško, draugiško įstojimo į Sovietų Sąjungą mitą.
