Sekite 15min Google
„Dabartinė vadovybė turi rimtų iššūkių ir labai priklausys, kaip jiems seksis tuos iššūkius spręsti“, – BNS pirmadienį sakė L.Kukuraitis.
Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva praėjusią savaitę įvyko Klaipėdos universiteto ligoninės neeilinis visuotinis dalininkų susirinkimas. Jo metu aptarta sudėtinga ligoninės finansinė padėtis ir pagrindiniai su įstaigos veikla susiję klausimai, teigta ministerijos pranešime spaudai.
KUL skolos po reorganizacijos 2023 metų pradžioje ir Audriaus Šimaičio atėjimo vadovauti įstaigai tų pačių metų spalį viešojoje erdvėje aptariamos ne pirmą kartą, tačiau naujausias diskusijas paskatino darbuotojų nepasitenkinimas planuojama keisti darbo užmokesčio sistemą.
Ligoninės dalininkai – Sveikatos apsaugos ministerija ir Klaipėdos universitetas – vadovybės paprašė iki lapkričio 5 dienos pateikti patikslintą finansinės situacijos įstaigoje gerinimo planą.
2025 metų pradžioje A.Šimaitis žadėjo, kad įstaigos skolos bus grąžintos vėliausiai iki šių metų vidurio, tuo metu jos siekė apie 7,2 mln. eurų.
Tačiau šiuo metu KUL skola yra 13 mln. eurų, BNS nurodė ministerija. Dalininkų susirinkime taip pat buvo paprašyta patikslinti finansinius įstaigos duomenimis, kol kas jie nėra gauti.
Mato vadovybės atsakomybę
L.Kukuraitis teigė, kad dalininkai iš vadovybės tikisi aiškių įsipareigojimų ir atskaitingumo.
„Viskas priklausys nuo tų darbų, kurie yra daromi tam, kad situacija būtų deeskaluota ir suvaldyta tinkamai. Iš ministerijos pusės tikrai ne kartą esame ir neformaliai, ir susitikimuose bendravę, tikrai matome problematiką, bet didelė atsakomybė yra ir įstaigos vadovybės“, – kalbėjo ministras.
Pasak politiko, suprasti realią situaciją ligoninėje reikia gilesnio vertinimo.
Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, jog jungiant ligonines Klaipėdoje valstybė finansiškai prie to prisidėjo menkai. Ministras taip pat sakė, kad po ligoninių jungimo įstaigoje buvo didinamos darbuotojų algos, priimta daugiau specialistų.
Klaipėdos universiteto ligoninė buvo įsteigta 2023 metų sausį sujungus Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ir Palangos reabilitacijos ligoninę.
„Visa tai turi tiesioginę įtaką darbo užmokesčio fondui, kuris ir daro didžiausią spaudimą įstaigos biudžetui“, – teigė L.Kukuraitis.
„Ar buvo galima suplanuoti kitaip, kai metai iš metų čia keletą metų vyksta šita situacija, priimti sprendimus, kad išvengtume tokios rizikos (....) paslaugų sutrikimui? Vadovas šiuo atveju patikino, kad neturėtų stoti paslaugos ir viską darys, kad jos nestotų. Tai to ir tikimės“, – sakė jis.
Paklaustas, kaip vertina ligoninės vadovybės planuojamą darbo užmokesčio reformą, ministras atsakė: „Vadovybės atsakomybė yra valdyti savo darbo užmokesčio fondą ir darbo užmokesčio bei darbo sąlygų politiką.“
„Mes kol kas, kaip ir sakiau, prašome patikslinti informaciją, nes kai kuri informacija ne visai sutampa arba nėra tiek tiksli, kad galėtume skatinti tam tikrus sprendimus“, – nurodė L.Kukuraitis.
Planuoja susitikimą su darbuotojais
Pasak jo, Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris su vienu iš viceministrų planuoja susitikimą su KUL darbuotojais.
L.Kukuraičio teigimu, ministerija turi mažai galimybių papildomai finansiškai prisidėti prie situacijos ligoninėje gerinimo, bet, kaip ir kitoms įstaigoms, prioritetizuojant viešąjį sektorių kitąmet žadamos dosnesnės sutartys iš Valstybinės ligonių kasos.
KUL administracija siūlo mažinti darbo sutartyse nustatytus pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficientus, o susidariusį skirtumą kompensuoti fiksuota kintamąja dalimi.
Darbuotojai baiminasi, kad dėl to gali mažėti jų darbo užmokestis.
Pasak ligoninės administracijos, darbo užmokesčio fondo nesubalansavus, įstaigai gali nepavykti įveikti susidariusių finansinių sunkumų.
Anksčiau Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius A.Šimaitis yra nurodęs, kad darbo užmokesčiui skiriama 80,4 proc. visų ligoninės pajamų, nors finansiškai tvariu laikomas 72–73 proc. rodiklis.
