Galimybes atlaisvinti varžtus užsieniečių įdarbinimui svarstė neformali I.Šimonytės pavedimu sudaryta darbo grupė. Joje valstybės institucijų ir vadinamosios Verslo tarybos – keturių didžiųjų verslo asociacijų – atstovai vertino pačių darbdavių Vyriausybei pateiktus siūlymus.
LRT duomenimis, 2021 metų rugsėjį vadinamoji Verslo taryba, vienijanti keturias didžiausias darbdavių organizacijas (Pramonininkų konfederaciją, Darbdavių konfederaciją, asociaciją „Investors‘ Forum“ (IF) bei Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmus), – kreipėsi į I.Šimonytės vadovaujamą Vyriausybę, pateikdama siūlymus, kaip supaprastinti darbo imigracijos sistemą.
Premjerė pavedė suburti darbo grupę jiems išnagrinėti, tačiau tai padarė žodiniu pavedimu, o ne potvarkiu. Grupėje diskutavo verslininkai bei kai kurių valstybės institucijų atstovai. Profesinių sąjungų atstovai į neformalią darbo grupę nebuvo pakviesti.
I.Šimonytė sako neatsimenanti, ar buvo parašiusi potvarkį dėl darbo grupės. Jos teigimu, „būna turbūt ir taip, kad tos darbo grupės nebūna labai formalizuojamos“, nes „paskui vis tiek visas procesas teisės akto juk yra viešas“.
LRT duomenimis, laikinojo įdarbinimo įmonių ėmė gausėti nuo 2023-iųjų, politikams atvėrus galimybes tokiems verslams samdyti užsieniečius. LRT Tyrimų skyrius nustatė bent dešimt tokių šio verslo „naujokių“, kurios jau spėjo užsitraukti ir Migracijos departamento sankcijas – dėl nustatytų pažeidimų joms tam tikrą laiką neleidžiama įsivežti darbuotojų iš užsienio.
Tuometinis premjerės patarėjas Vaidas Navickas teigė 2022 metų pavasarį norėjęs įspėti I.Šimonytę apie migracijos iš trečiųjų šalių palengvinimo keliamas grėsmes, tačiau išgirdęs atsakymą, kad premjerės tai negąsdina.
Migracijos departamento duomenimis, per 2023 metus, kai pradėjo galioti Vyriausybės inicijuoti ir Seimo patvirtinti darbo migracijos palengvinimai, užsieniečių skaičius Lietuvoje išaugo beveik dvigubai: nuo 100,2 tūkst. iki beveik 190 tūkst. asmenų.
