Taip jis kalbėjo Latvijos vidaus reikalų ministerijai paskelbus, jog Baltijos jūros regiono šalys susitarė įsteigti naują greitojo reagavimo grupę, skirtą atremti augančias hibridines grėsmes.
Pasak M.Katelyno, kuriamo kanalo tikslas – operatyviai keistis informacija apie rengiamus ar vykusius sabotažo ar kitų hibridinių atakų aktus, derinti prevencijos ir galimo atsako veiksmus.
„Matome, kad skirtingose Europos valstybėse pasikartoja panašūs sabotažo atvejai, naudojami panašūs veikimo metodai. Todėl negalime šių incidentų vertinti kaip pavienių ir nesusijusių įvykių. Turime dalintis informacija, lyginti duomenis ir matyti bendrą paveikslą“, – dėstė ministras.
Jo teigimu, vis daugiau duomenų rodo, kad Rusijos specialiosios tarnybos yra pasirengusios naudoti sabotažą ir kitus hibridinio poveikio būdus prieš Europos valstybes, todėl šalių atsakas turi būti stiprus ir koordinuotas.
„Kuriamas tinklas leis regiono atsakingoms ministerijoms operatyviai keistis informacija apie incidentus, jų pobūdį, naudojamus metodus ir galimas sąsajas. Jeigu vienoje valstybėje nustatomas naujas veikimo modelis, kitos valstybės turi apie jį sužinoti nedelsiant. Informacija turi judėti greičiau nei grėsmė“, – kalbėjo M.Katelynas.
„Turime pereiti nuo reagavimo į pavienius incidentus prie bendro europinio situacijos vertinimo. Europa privalo būti pasirengusi ne tik reaguoti į hibridines atakas, bet ir užkirsti joms kelią“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, Europoje dažnėja incidentų, kuriuos Vakarų valstybės laiko prieš jas nukreiptais hibridiniais išpuoliais.
Anksčiau pranešta, jog žvalgyba įspėjo, kad Rusija svarsto atakas prieš NATO rytinio flango šalių kritinę infrastruktūrą, panaudojant ukrainietiškus dronus.
