„Iš Seimo darbotvarkės paslaptingai dingsta Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės pateiktas įstatymo projektas, atšaukiantis ES teisei prieštaraujančius draudimus, nors planuota jį svarstyti ir priimti ypatingos skubos tvarka. Naujos sudėties Seimas paliko galioti įstatymą, dėl kurio Lietuvai gresia milijoninės baudos, nors turėjo šansą jį ištaisyti. Vėliau atšaukiamas dėl šio įstatymo sausio 17–18 d. turėjęs įvykti Ūkio ir Sveikatos apsaugos viceministrų susitikimas su EK pareigūnais. Ūkio ministerija nuo praėjusio rudens, kai sutiko su EK nuomone ir įsipareigojo taisyti įstatymą, iki šiol nepateikė jokio projekto. Kas tai? Ar ne laiko vilkinimas? Valdantieji keičiasi, bet požiūris į teisę ir už jos nesilaikymą gręsiančias baudas lieka tas pats”, – pranešime spaudai sakė Mažųjų alaus daryklų asociacijos vadovė Lina Šileikienė.
Pasak L.Šileikienės, tikėtina, jog situaciją režisuoja didieji aludariai, kuriems ji akivaizdžiai naudinga: viena – draudimai jiems ne tokie skausmingi ir silpnina konkurentą – mažąsias alaus daryklas, antra – įstatymo pataisos priimtos kaip politinis kompromisas, kad nebūtų didinami alkoholio reklamos apribojimai. ė.
Nuo sausio 1-osios Lietuvoje įsigaliojo įstatymas, dėl kurio Europos Komisija jau yra pradėjusi prieš Lietuvą ikiteisminio pažeidimo tyrimą, bet dar nepradėjo oficialios tyrimo procedūros. EK nuomone, Alkoholio kontrolės įstatyme įteisintas draudimas prekiauti alkoholiniais kokteiliais, alumi, alaus mišiniais, sidru, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 7,5 procento, pakuoti ir pardavinėti juos didesnėje nei vieno litro taroje pažeidžia pagrindinę Europos Sąjungos veikimo sutartį ir sudaro kliūtis laisvam prekių judėjimui ES ribose.
Priimant pataisas padaryta ir grubi procedūrinė klaida. Draudimai yra laikytini techniniu reglamentu, kurį šalis iš pradžių privalo notifikuoti EK. Pasak advokatės Renatos Jatužytės-Mulevičienės, tai privaloma procedūra, kurios neatlikus teisiškai draudimai yra niekiniai. Nepaisant to, jie sėkmingai ir toliau galioja Lietuvoje.
Pralaimėjus ES teisės pažeidimo bylą Teisingumo Teisme, mokesčių mokėtojų pinigais tektų sumokėti apie 10 mln. Lt baudą. „Jei atsakomybė už baudas tektų asmeniškai tiems, kurie jas užtraukia, ko gero ginančių šiuos draudimus neatsirastų”, – pranešime teigia L.Šileikienė.
