Kaip nustatyta Vilniaus apygardos teismo, koncernas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui (toliau – VSD), prašydamas pripažinti atsakovo rašte Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui „Dėl informacijos pateikimo“ viešai paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo dalykinę reputaciją, rašoma LAT pranešime spaudai.
Rašte nurodyta, kad ieškovas 2005–2018 m. laikotarpiu atliko neteisėtus veiksmus (įskaitant papirkimą, šantažą), kuriais buvo sistemingai siekiama neteisėtai paveikti valstybės institucijas, politikus ir politinius procesus, daryti neteisėtą poveikį teisėsaugos ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms.
Pirmosios instancijos teismas koncerno ieškinį atsisakė priimti, apeliacinės – nutartį paliko nepakeistą.
Kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, nesutiktina su ieškovo argumentais, kad atsisakius priimti ieškinį panaikinama civilinė atsakomybė už neteisėtus veiksmus. Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas (17 straipsnio 6 dalis) nustato, kad asmenys, neteisėtai atskleidę žvalgybos informaciją ar panaudoję ją kitiems tikslams, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
„Tai, kad CK 2.24 straipsnis neriboja subjektų rato, dėl kurių paskleistos informacijos gali būti reiškiami reikalavimai, nereiškia, jog tokie ribojimai negali būti nustatyti kituose įstatymuose. Žvalgybos įstatymas pagal savo reguliuojamų santykių pobūdį pripažintinas specialiuoju įstatymu ir turi būti taikomas nustatant CK 2.24 straipsnio išimtis“, – nurodoma nutartyje.
Kasacinio skundo esmė – dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens dalykinę reputaciją.
Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai apribojo jo teisę pasirinkti jam priimtiną teisių gynimo būdą ir pažeidė teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę; žemesnės instancijos teismai skundžiamose nutartyse netinkamai taikė ir aiškino teisės normas darydami išvadą, kad CK 2.24 straipsnyje įtvirtinto specialaus delikto dalyku apskritai negali būti VSD rašte paskleista informacija, o teismas, nustatęs šią aplinkybę, jau ieškinio priėmimo stadijoje turi teisę palikti ieškinį nenagrinėtą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas (351 straipsnio 1 dalį) VSD turi per vieną mėnesį pateikti atsiliepimą į kasacinį skundą.
Lapkričio 5 d. numatomas bylos nagrinėjimas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme rašytinio proceso tvarka
