Kaip skelbė Krašto apsaugos ministerija, aštuoni partizanų vadai, atstovavę visiems Lietuvos partizanų daliniams ir susibūrę į Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdį, 1949 metų vasario 16 dieną pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaraciją.
Šis tekstas, greta 1918 metų vasario 16-osios ir 1990 kovo 11-osios aktų, laikomas vienu iš trijų atraminių modernios Lietuvos valstybės dokumentų.
1949-ųjų vasario 2–22 dienomis Minaičių kaime buvo sušauktas visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas.
Deklaracija, kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais, sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, įteisino Lietuvos laisvės kovotojų sąjungą kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.
Minint dokumento paskelbimo sukaktį, taip pat pagerbi ir partizanų vadai, Deklaracijos signatarai – Jonas Žemaitis-Vytautas, Aleksandras Grybinas-Faustas, Vytautas Gužas-Kardas, Juozas Šibaila-Merainis, Bronius Liesius-Naktis, Leonardas Grigonis-Užpalis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Petras Bartkus-Žadgaila.
Visi aštuoni Deklaracijos signatarai žuvo nesulaukę laisvos ir nepriklausomos Lietuvos atkūrimo.
Partizaniniame kare Lietuvoje dalyvavo per 100 tūkst. žmonių, žuvo ko ne kas penktas partizaninio karo dalyvis – nužudyta 20,5 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.
