Lietuvos partizanai, tai – žmonės, daugiausiai civiliai, kurie po Antrojo pasaulinio karo savanoriškai pasitraukė į pogrindinį ir kovojo su sovietiniais okupantais. 1944-1953 metais dauguma partizanų telkėsi Lietuvos miškuose, todėl kartais jie yra vadinami „Miško broliais“. Daugelis jų žuvo, buvo suimti, kankinami, įkalinti arba ištremti.
