2025-03-20 19:01

Minima Žemės diena: koks pasaulis būtų be bičių?

Kovo 20-ąją pasaulis mini Žemės dieną. Po žiemos bundančiame Klaipėdos universiteto Botanikos sode iškelta šventinė vėliava, inkilai. Į renginį atvykę bitininkai iš Agluonėnų svarstė, koks pasaulis būtų, jei staiga išnyktų bitės.
Aurelija ir Saulius Mamkai
Aurelija ir Saulius Mamkai / Aurelijos Jašinskienės / 15min.lt nuotr.

Aurelija ir Saulius Mamkai prie Agluonėnų turi 37 šeimynas bičių.
Pirmosios bites prabudo ir, kaip pasakoja bitininkai, žvalgybą atliko kovo 6-ąją. Kai orai vėl atvėso – sulindo į avilį.

„Prieš kelis metus pirmąjį apsiskraidymą turėjome vasario 9-ąją. Buvo labai įdomu: mes atvykome į ūkį, tuo metu dar buvo daug sniego, o jame buvo matomi taškeliai. Ir mes supratome, kad bitelės jau apsiskraidė ir išsivalė. Šiemet, nors ir buvo šilta žiema, bet bitės neskuba budintis“, – pasakojo Aurelina Mamkuvienė.

Aurelijos Jašinskienės / 15min.lt nuotr./Žemės dienos proga iškelta šventinė vėliava
Aurelijos Jašinskienės / 15min.lt nuotr./Žemės dienos proga iškelta šventinė vėliava

Gyvulininkystės technologai A. ir S.Mamkai teigia, kad bitės nuveikia milžinišką darbą ne tik nešdamos nektarą.

Suprasti akimirksniu

  • Pasaulinė Žemės diena minima kovo 20 – 21 d. (pavasario lygiadienio metu).
  • Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose.
  • Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius Johnas McConnellis kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20 – 21 d., minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną.
  • Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkuriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje.

„Bitės apdulkina apie 75 proc. mūsų augalų. Nelikus bitelėms – aišku, yra ir kiti vabzdžiai, kurie apdulkina augalus – iškiltų grėsmė žmonijai. Tiesiog nebeturėtume natūralių produktų. Kai valgome obuolius, pomidorus, agurkus – visuose procesuose dalyvauja bitės“, – teigė A.Mamkuvienė.

Ji pabrėžė ir kitų bičių produktų – pikio ir duonelės – svarbą organizmui.

Aurelijos Jašinskienės / 15min.lt nuotr./Sauliaus ir Aurelijos medus
Aurelijos Jašinskienės / 15min.lt nuotr./Sauliaus ir Aurelijos medus

„Klimato kaita, pesticidai – didžiulė grėsmė bitėms. Esu skaičiusi, kad per porą dešimtmečių išnyko kas dešimta bičių šeimyna“, – pasakojo bitininkė.

O terapinė nauda sukiotis apie avilį bitininkui – neabejotina. „Kai mano vyras nueina prie avilio – jam tarsi laikas sustoja. Ne veltui seminaruose pabrėžia, kad bitininkai gyvena ilgiau“, – šypsojosi pašnekovė.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą