Trečiadienį minint Pasaulinę pabėgėlių dieną visuomenės dėmesys atkreiptas į vis dar svarbią pabėgėlių problemą bei rūpesčius, su kuriais susiduria Lietuvoje gyvenantys pabėgėliai.
„Pasaulyje pabėgėliai tampa politine valiuta, kuri yra naudojama lengvesniems rinkėjų balsams, ir tai yra labai blogai tiems, kurie bėga nuo karo.
Prieglobsčio sistema yra sukurta seniai ir ji skirta tam, kad apsaugotume žmones nuo karo. Ją reikia stiprinti ir ginti“, – sakė Renata Kuleš, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros atstovė Lietuvoje.
Nuo karo bėgo ir lietuviai
Birželio 20 dieną minint Pasaulinę pabėgėlių dieną Istorinės Lietuvos Prezidentūros kiemelyje Kaune surengta šventė, o jos organizatoriai, pasirinkę simbolinę vietą, teigė, jog nuo karo savo laiku bėgo ir lietuviai bei Lietuvos prezidentai.
„Akcentuojame jungiantį aspektą – kad visko gyvenime visiems gali nutikti ir nuo karo niekas nėra apsaugotas, o pabėgėlių duonos ragavo ir mūsų šalies prezidentai“, – sakė Raudonojo kryžiaus Pabėgėlių ir migrantų integracijos centro vadovė Gertautė Žentelienė.
Spalvingame piknike svečiams pasiūlyta paragauti skirtingų virtuvių patiekalų bei įsijungti į įvairių tautų žaidimus.
Problema – išsinuomoti būstą
Nors prasidėjus pabėgėlių krizei ir Lietuvai įsipareigojus priimti per tūkstantį pabėgėlių kilo visuomenės pasipiktinimas, tačiau baimės liko nepagrįstos -Lietuvoje liko gyventi tik kiek daugiau nei 100 pabėgėlių. Visi kiti geresnio gyvenimo išvyko ieškoti į kitas Vakarų Europos valstybes.
Lietuvoje likę ir bandantys įsitvirtinti svetimšaliai susiduria su keliomis esminėmis problemomis.
Po pirminio kelis mėnesius trunkančio integracijos proceso Ruklos pabėgėlių priėmimo centre jiems tenka ieškoti darbo, būsto ir mokytis lietuvių kalbos.
Pasak Raudonojo kryžiaus draugijoje dirbančio ir pabėgėliams padedančio siro Amer Sodah, būstas yra didžiausias rūpestis, su kuriuo susiduria žmonės.
Lietuvių šeimos, nuomojančios būstus, nenoriai sutinka išnuomoti sirams, nors jiems apsidraudžiant siūloma sudaryti trišales sutartis.
„Yra sunkumų dėl būsto. Darbą rasti yra lengviau, laisvų darbo vietų yra. Juolab kad darbdaviams dalį užmokesčio kompensuoja darbo birža. Pabėgėlius tenka lydėti pas gydytojus, į įvairias valstybines įstaigas“, – 15min sakė A.Sodah.
Visuomenės požiūris keičiasi
„Visuomenės požiūris į pabėgėlius palengva keičiasi, tačiau – labai nežymiai“, – sakė Jungtinių tautų pabėgėlių agentūros atstovė Lietuvoje R.Kuleš.
Jungtinių tautų pabėgėlių agentūra Lietuvoje pristatė pasaulines tendencijas ir teigia, jog nuo karo, smurto ir persekiojimo pasaulyje kenčia apie 68,5 mln. žmonių, iš jų – apie 25 mln. pabėgėlių.
„Pasaulio mastu rengiamas planas, kuriam reikia visų valstybių, taip pat ir Lietuvos, pritarimo.
Lietuvoje reikalingas labai geras pabėgėlių integracijos planas, kuriame būtų numatytos priemonės dėl būsto ir kitų problemų kompleksiškas sprendimas, kad žmonės galėtų likti ir save išlaikyti“, – kalbėjo R.Kuleš.
Daugiausia pabėgėlių priima neturtingos šalys
Kažkada iš Lietuvos žmonės bėgo nuo karo, dabar jie bėga iš Sirijos, Pietų Sudano, Somalio, Ukrainos, Afganistano. Daugiausia jų traukiasi į kaimynines šalis – Turkiją, Pakistaną, Iraną.
Ne Europa, o neturtingos pasaulio šalys priima apie 85 proc. visų pasaulio pabėgėlių.
„Ne Europa, o neturtingos pasaulio šalys priima apie 85 proc. visų pasaulio pabėgėlių.
Pasaulinis susitarimas yra labai svarbu, nes viena šalis su pabėgėlių problema negali susitvarkyti. Turi įsitraukti, susitarti ir kitos šalys“, – sakė R.Kuleš.
Pasak pašnekovės, šeimos, bėgdamos nuo karo, rizikuoja savo ir savo vaikų gyvybėmis, tačiau kito kelio žmonės nemato ir renkasi tą riziką, kuri jiems atrodo mažesnė.
