„Mirė Romas Vaštokas. Antropologas, savo laikysena ir šypsena, kiek pamenu, labai artimas šį mėnesį taip pat mirusiam Alphonso Lingiui. Klausyti jo paskaitų teko epizodiškai, lankėm keletą jo kursų VU antropologijoje, bet įspūdį paliko net man, ne visai dar tame lauke susigaudančiam. Plačiai mąstęs ir turbūt daug kam gyvenimą pakeitęs mokslininkas. Prisimenu jo stebėjimąsi, kad Lietuvoje žmonėms tiek daug reiškia lemtis. Tokie žmonės padėjo išklibinti ortodoksinio, nekvestionuojamo mąstymo struktūras ir pradėjo atgimimą mūsų moksle. Turime juos prisiminti“, – savo paskyroje „Facebook“ rašo filosofas ir vertėjas Kasparas Pocius.
„Graudi žinia ir šviesus atminimas. Kaip sako Renatas D., Vaštokas buvo „Lietuvos antropologijos Elrondas“. Pagarbumas, dėmesingumas, geranoriškumas – tai apie Romą. Dosni ir svetinga siela.
2000 mus, VU antropologijos studentus nepaprastai žavėjo ne tik ką ir kaip jis kalbėjo apie tikrovę, bet ir tai, kad su jaunaisiais kolegomis jis elgėsi kaip su lygiais, kas tada toli gražu nebuvo savaime suprantama“, – savo paskyroje „Facebook“ rašo istorikas Zigmas Vitkus.
R.Vaštokas nuo 1994 m. gyveno Lietuvoje, grįžęs iš Kanados, dėstė Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose. 2007 m. jis sukūrė dokumentinį filmą „Štai ir mes“. Tai buvo Vytauto Didžiojo universiteto Antropologijos centro tyrimo „Lietuvių tautinės raiškos būdai: socialinė atmintis, kultūrinis tęstinumas ir kaita globalizacijos sąlygomis“ dalis. Filme užfiksuoti patys svarbiausi Lietuvos išlaisvėjimo momentai, begalinis žmonių troškimas būti laisviems.
R.Vaštokas gimė Tauragėje, o augo motinos tėviškėje – Vilkų kampe, Švėkšnoje. Su šeima iš Lietuvos pasitraukė 1944 metais – pirma į Vokietiją, po to į Angliją, į Kanadą.
