Poilsiautojo paklausus, su kuo pirmiausiai asocijuojasi Palanga, dažnas be jūros, paplūdimių, J.Basanavičiaus gatvės, įvardys ir močiutes, pakelėse verbuojančios atostogautojus pasirinkti jos būstą.
„Butas visai šalia jūros. Tik 30 Lt žmogui! Nepatinka? Štai yra dar vienas“, – po rankinę ėmė kuistis pakelėje sustabdžiusi moteris. Netrukus ji ėmė rodyti ir kito buto nuotraukas. Išgirdusi, kad nedomina, moteris akivaizdžiai įsižeidė: „Jūs, poilsiautojai, nežinot, ko norit, juk europinis remontas...“
Taikosi į užsieniečius
„Liukso apartamentai, 100 metrų nuo jūros, visi patogumai“, – pagrindiniai argumentai, kuriais viliojami poilsiautojai. Nors dalis apdainuotų „apartamentų“ nuomotojų pakelę apleido ir poilsiautojų ieško internete, vis tiek nemažai liko ištikimų šiam amatui.
Palangos močiutės tapo kurorto dalimi, išskiriančių šį pajūrio miestą iš kitų. Palangai sulaukiant vis daugiau atvykėlių iš užsienio, „močiutės“ taip pat persiorientavo ir pasigamino naujų plakatų: „Rent“, „Lux Apartments“, „Sea“.
„Turistai užsieniečiai mūsų dažniausiai klausia: ką tie žmonės su plakatais pakelėse veikia? Jiems sunku suprasti, kad čia taip ieško nuomininkų, galvoja, kad streikuoja“, – teigė Palangos turizmo informacijos centro direktorės pavaduotoja Egidija Smilingienė. Retas svečias iš užsienio nakvynę renkasi pas Palangos „močiutes“. „Jiems atrodo, kad tai nepatikima, geriau renkasi viešbučius ar svečių namus. Beje, užsieniečiai kelionę būna susiplanavę iš anksto“, – teigė pašnekovė.
Pas „močiutes“ dažniausiai apsistoja lietuviai, į Palangą keliauti apsisprendę tą pačią dieną ir iš anksto nepasirūpinę, kur praleis naktį.
Garbės nedaro
Palangos turizmo informacijos centro vadovė Alla Valužienė pasakojo, kad vadinamųjų močiučių pakelėje atsirado po nepriklausomybės atgavimo, kai iširo Palangos kelionių ir ekskursijų biuro veikla. „Sovietmečiu buvo surinkta informacija apie žmones, kurie teikia apgyvendinimo paslaugas, atvykėliai buvo paskirstomi. Sistemai nustojus veikti, žmonės buvo privesti eiti į gatvę ir šitaip užsidirbti“, – teigė A.Valužienė.
Tačiau vyresnės kartos atstovai dar pamena, kad ir sovietmečiu autobusų stotyje atvykėlius pasitikdavo nakvynės siūlytojai.
„Gal ir nesuteikia Palangai tai garbės, tačiau sunku ką ir pakeist“, – apgailestavo pašnekovė. Ji pasakojo girdėjusi, kad dalis pakelėse sėdinčių žmonių – ne vietiniai, o samdomi aplinkinių miestelių gyventojai.
Palangos valdžia ne kartą ieškojo išeičių, kaip išspręsti šią problemą ir taip pagerinti kurorto įvaizdį. Buvo siūlymų surasti aikštelę, kur visos šios močiutės galėtų įsikurti. Tačiau nuspręsta, kad vis tiek atsiras tokių nuomotojų, kurie su plakatais išlįs į kitą vietą.
„Be abejo, savivaldybės pozicija šiuo klausimu vienareikšmė – toks nakvynės paslaugų siūlymas nepriimtinas ir būtina ieškoti būdų, kaip šią problemą išspręsti. Taip įkurta organizacija „Svetingas šeimininkas“, jai skirtos ir patalpos. Tačiau problemos visiškai išspręsti nepavyko – nakvynės siūlytojų pakelėse sumažėjo, bet visiškai neišnyko“, – apgailestavo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Šiais metais ketinama pradėti Palangos aplinkkelio statybas. Šalia jo norima įrengti vadinamąjį nakvynės turgelį – aikštelę, kur miestiečiai galėtų siūlyti nakvynės paslaugas. Kita numatyta galima vieta – naujoje autobusų stotyje, kuri, iškėlus dabartinę stotį iš miesto centro, atsiras ties Klaipėdos plento ir Kretingos gatvės sankryža.
Nepasidalija poilsiautojų
Visuomeninės organizacijos „Svetingas šeimininkas“ vadovė Irena Švanienė tikino, kad šis reiškinys taip išplito, kad darosi sudėtinga jį pažaboti. „Problema ta, kad niekas su tais žmonėmis net nesikalba ir nesiūlo alternatyvų. Nepamirškim, kad Palanga tapo pensininkų miestu, ne visi namie turi kompiuterius ir moka jais dirbti. Todėl ir eina į gatvę ieškoti poilsiautojų“, – aiškino pašnekovė. Jos vadovaujama organizacija vienija 73 individualių namų savininkus, nuomojančius kambarius. Tačiau ir jie vis dar jaučia „močiučių“ konkurenciją. Neretai poilsiautojai, prižadėję, kad atvyks atostogų, taip ir nepasirodo – pakeliui sugundomi nuomotis kambarius pigiau.
„Kiekvienas turime kovoti už būvį: butų nuomotojų Palangoje gausu, visi nori poilsiautojų, o šių, deja, nedaugėja. Būna dienų, kai pasiūla dešimt kartų didesnė nei paklausa“, – apgailestavo palangiškė.
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija išduoda vis daugiau verslo liudijimų patalpų nuomai ir apgyvendinimo paslaugoms teikti Palangoje. Štai praėjusiais metais verslo liudijimus buvo įsigiję 957 gyventojai, užpernai – 785.
Šiais metais tokius leidimus jau įsigijo 147 gyventojai, pernai per tą patį laiką – 104.
200 Lt per mėnesį – tokią leidimo verstis šiuo verslu kainą nustatė Palangos savivaldybė. Mokesčių inspektoriai tikino, kad retas kuris neturėdamas verslo liudijimo ryžtasi stovėti pakelėje su plakatu.
