„2–3 savaičių ruoniukė buvo tiek nusilpusi, kad nei priešinosi, nei gąsdino šnypštimu, – pasakojo Arūnas. – Kraujo tyrimai rodo, kad gyvūnėlis tikrai paliegęs. Labai seniai valgiusi, jos skrandukas visiškai susitraukęs.“
 |
| Jūrų muziejaus nuotr./Ruoniukė |
Arūnas pirmosiomis dienomis nuogąstavo, kad ruoniukė gali ir neišgyventi, nes svėrė vos 11,7 kg. Anot biologo, normalus tokio amžiaus jauniklio svoris turėtų būti apie 14 kilogramų. Ruoniukė jau turi ir vardą – Melnė. Tradiciškai ruoniai, patekę į muziejų iš pakrantės, pavadinami pagal radimvietę.
Melnei iš karto buvo skirtas gydymas antibiotikais, vitaminų. Penkias dienas maitinta pro zondą trinta silke, šiandien Melnė jau pati nurijo šviežią strimelę. O trečiadienį buvo išmaudyta ir pusvalandį plaukiojo vonioje.
 |
| Jūrų muziejaus nuotr./Ruoniukė |
Kiekvienais metais Lietuvos pajūryje pavasarį pasirodo ruoniukų našlaičių, per anksti ledo ar srovės atskirtų nuo motinos. Jei nesugeba patys išgyventi, dažniausiai patenka į Arūno Grušo rankas.
Vieno laukinio ruonio reabilitacija Jūrų muziejui kainuoja apie 4 tūkstančius litų. Šiemet pirmą kartą Aplinkos ministerija skyrė lėšų – 10 tūkstančių litų.
Pernai muziejus priglaudė ir išslaugė keturis ruoniukus. Išgydyti ir paauginti ruoniukai, jeigu sustiprėja tiek, kad gali išgyventi laisvėje, paleidžiami atgal į Baltiją. Taip šiemet į gimtąją vandens stichiją grįžo rastinukai Girulė ir Marius. Dar dviejų ruoniukų – Moncės ir Plazės – laukia kelionė į Hanoverio zoologijos sodą.
Pilkieji Baltijos ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų, dabar daugiausia jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų. Į Lietuvos pakrantes užklysta atsitiktinai.
