Kaip pažymi Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius, pasiektas susitarimas – reikšmingas ir ilgai brandintas.
„Šis fondas, Komisijos pasiūlytas dar praeitos kadencijos metu, dabar galutinai suformuotas. Esmė – siųsti signalą Europos gynybos pramonei, skatinti kurti ir atkurti savo gamybinius pajėgumus. Fondas nėra didelis – vos 1,5 mlrd. eurų, bet jo svarba didžiulė, nes tos taisyklės vėliau persikels į didįjį, 131 mlrd. eurų vertės konkurencingumo fondą“, – sakė jis.
Anot europarlamentaro, vienas reikšmingiausių sprendimų – įtraukti Rytų Europos šalis, tarp jų ir Lietuvą, bei Ukrainą.
„Susitarime minima Rytų valstybių svarba ir išskirtinumas, o tai leidžia tikėtis palankesnio požiūrio skiriant finansavimą. Taip pat įtraukta Ukraina – tai leidžia kalbėti apie bendrą gynybos pramonės vystymą kartu, perimant jos turimas patirtis ir kuriant bendras įmones ar konsorciumus“, – pabrėžė V. Sinkevičius.
Svarbi ir vadinamoji europietiškos dalies taisyklė – nuo šiol bent 60 proc. gynybos produktų komponentų turės būti pagaminti Europos Sąjungoje.
„Kuo daugiau produkcijos bus europietiška, tuo didesni šansai gauti finansavimą. Tai skatins gamybos perkėlimą į Europą ir naujų įmonių kūrimą“, – pabrėžia V. Sinkevičius.
Lietuvai – naujos galimybės
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) vadovas Vaidas Sabaliauskas sako, kad naujasis fondas gali tapti „lūžio tašku“ visai Europos gynybos ekosistemai, o ypač – Lietuvai.
„Tai aiškus politinis siekis ne tik remti pramonę, bet ir kurti tvarią, tarpusavyje veikiančią Europos gynybos ekosistemą, kuri gebėtų greitai reaguoti į kintančius saugumo iššūkius“, – teigė jis.
Anot V. Sabaliausko, Lietuva jau šiandien turi stiprėjančią gynybos pramonę, kuri eksportuoja įvairius komponentus, dronų sistemas, ryšio technologijas ir kitas inovacijas.
Ypač svarbu, kad naujajame susitarime akcentuojamas Rytų Europos valstybių vaidmuo. Tai rodo, jog ES pripažįsta šio regiono strateginę reikšmę.
„Ypač svarbu, kad naujajame susitarime akcentuojamas Rytų Europos valstybių vaidmuo. Tai rodo, jog ES pripažįsta šio regiono strateginę reikšmę – būtent čia yra motyvuotos šalys, kurios geriausiai supranta gynybos poreikius ir gali pasiūlyti inovatyvius sprendimus“, – sako LGSPA vadovas.
Tiesa, verslo atstovai vis dar mato ir iššūkių. „Nors siekiama supaprastinti paraiškų procesus, vis dar yra baimės, kad geros idėjos gali būti paskandintos biurokratijoje. Todėl labai svarbu, kad nacionalinės institucijos padėtų užtikrinti sklandų procesą“, – priduria V. Sabaliauskas.
KAM: žingsnis link stipresnės Europos gynybos
Krašto apsaugos ministerija (KAM) taip pat palankiai vertina naująjį susitarimą. Ministerijos teigimu, programa sustiprins Europos šalių bendradarbiavimą ir padės vystyti naujas technologijas.
„EDIP yra labai svarbus ir lauktas žingsnis, stiprinantis Europos strateginę autonomiją, didinantis gynybos pramonės pajėgumus bei užtikrinantis tiekimo grandinių atsparumą. Programoje numatytos priemonės leis valstybėms jungtis ir vykdyti bendrus pirkimus, o taip pat skatins investicijas į mažų ir vidutinių įmonių plėtrą“, – teigiama ministerijos komentare.
KAM pabrėžia, kad ypatingas dėmesys skiriamas gynybos pajėgumų didinimo priemonėms – naujų gamyklų statybai, esamų linijų modernizavimui ir Ukrainos gynybos pramonės integracijai į bendrą Europos ekosistemą.
„Tikimės, kad ši programa paskatins ne tik platesnį Europos bendradarbiavimą, bet ir ilgalaikį Lietuvos gynybos pramonės pajėgumų augimą, prisidedant prie NATO ir ES kolektyvinės gynybos tikslų“, – nurodoma ministerijos pozicijoje.
Nuo lapkričio atveriamas EDIP fondas galios pusantrų metų – iki naujos daugiametės ES finansinės perspektyvos įsigaliojimo. Kaip pažymi V. Sinkevičius, tai „pereinamasis, bet itin svarbus etapas“, kuris leis išvengti pertraukos tarp finansavimo ciklų ir užtikrins, kad gynybos pramonės plėtra Europoje nesustotų.
Jei šis mechanizmas pasiteisins, jis taps modeliu būsimiems daugiametės ES gynybos finansavimo planams – o Lietuvai gali atverti duris į vis stiprėjančią Europos gynybos ekosistemą.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
