G.Nausėda: slapstytis po tyrimais negalima
G.Nausėda sako, kad 600 tūkst. registro įrašų nutekėjimas yra „labai rimtas nacionalinio saugumo incidentas, kuris kelia pavojų ir institucijų, įskaitant saugumo institucijas, duomenų saugumui“.
Negalima slapstytis po jokiais Generalinės prokuratūros reikalavimais, kodėl nebuvo informuota anksčiau. Tai turėjo būti padaryta, kadangi nėra jokio Generalinės prokuratūros draudimo skelbti šitą informaciją.
„Tikrai nepateisinama tai, kad visuomenės informavimas įvyko, galima sakyti, mėnesiu-dviem pavėlavus, aptikus pirmąsias problemas.
Negalima slapstytis po jokiais Generalinės prokuratūros reikalavimais, kodėl nebuvo informuota anksčiau. Tai turėjo būti padaryta, kadangi nėra jokio Generalinės prokuratūros draudimo skelbti šitą informaciją. Nes ši informacija būtų leidusi mūsų žmonėms priimti atitinkamus sprendimus ir sumažinti grėsmės lygį, kuris jiems kyla“, – po Valstybės gynimo tarybos posėdžio trečiadienį pareiškė prezidentas.
Antradienį jis bandė pasitikrinti, ar nukentėjo ir pats, galiausiai šalies vadovas pripažino tai padaręs ir įsitikinęs, jog taip pat tapo šio incidento auka.
„Galiu atsakyti konkrečiai: mano duomenys buvo nutekinti taip pat, kovo pradžioje, apie nekilnojamą turtą“, – sakė jis.
Galiu atsakyti konkrečiai: mano duomenys buvo nutekinti taip pat, kovo pradžioje, apie nekilnojamą turtą.
G.Nausėda taip pat sako, kad šiuo metu neturima duomenų, kad nutekėjusiais duomenimis būtų pasinaudota sukeliant „apčiuopiamų nuostolių žmonėms“, tačiau pripažino, kad tuo gali pasinaudoti sukčiai.
„Kad šia informacija gali pasinaudoti sukčiai – be jokios abejonės, tokia galimybė ir tikimybė yra. Bet mūsų institucijos informuoja visus, kurie susiję su šiuo klausimu, kad tokios rizikos tikimybė būtų sumažinta iki minimumo“, – kalbėjo šalies vadovas.
G.Nausėda tvirtino, jog šio incidento pamoka yra ta, kad institucijos yra pažeidžiamos, jų saugumo lygis nepakankamas, ir jos turi nedelsdamos taisyti situaciją.
„Tai yra nepateisinama ir tai negali pasikartoti ateityje“, – patikino jis.
-
Įsilaužėlių auka tapusi Ruginienė atskleidė, kodėl ilgai tylėjo dėl duomenų vagystės iš Registrų centro
-
Ar galima pasikeisti asmens kodą? Po Registrų centro duomenų nutekėjimo – sunerimusių gyventojų klausimai
-
Registrų centro vadovas: pavogtų duomenų apimtis nebuvo neįprasta
-
Rita Tamašunienė: Teisingumo ministerija nėra atsakinga už Registrų centro duomenų apsaugą
Regi priešiškų valstybių kibernetinės atakos požymių
Klausiamas, ar ministrai, ar premjerė turėtų prisiimti politinę atsakomybę, G.Nausėda ragino palaukti tyrimo detalių.
Šiandien galime turbūt tvirtinti, kad tai yra priešiškų valstybių veikla, ir kad tokių požymių, jog tai yra priešiškų valstybių organizuota kibernetinė ataka, yra.
„Pirmiausia, palūkėkime, kol bus nustatytos visos aplinkybės ir kaltieji asmenys. Iš tikrųjų, paskyros pirmiausia buvo nulaužtos Migracijos departamento. Bet, kaip minėjau, yra ir kitų silpnų vietų, į kurias turi būti atsižvelgta ateityje ir pasiruošta galimoms kibernetinėms atakoms ateityje.
Šiandien galime turbūt tvirtinti, kad tai yra priešiškų valstybių veikla, ir kad tokių požymių, jog tai yra priešiškų valstybių organizuota kibernetinė ataka, yra“, – tvirtino prezidentas.
Tačiau tai, pasak jo, niekaip neatleidžia Lietuvos institucijų nuo atsakomybės, nes buvo padaryta didelė žala duomenų saugumui.
„Ir informavimas, deja, buvo nepatenkinamas, informavimas turėjo vykti realiu laiku. Nes jei atpažįstama, kad tai yra problema duomenų saugumui, visi raudoni signalai, raudonos lemputės turėjo užsidegti iš karto. Negalime laikyti nežinioje žmonių neribotą laiką, kuomet jie net nežino, kas vyksta už jų nugaros“, – kartojo G.Nausėda.
Premjerės trauktis neragins
Klausiamas, ar pasitiki I.Ruginiene, jis nukreipė kalbą sakydamas, jog dabar reikėtų koncentruotis į problemos sprendimą.
Vis dėlto G.Nausėda galiausiai pareiškė, jog labiau pasitiki premjerės ir Vyriausybės ryžtu įveikti krizę ir premjerei būtinybės trauktis iš pareigų nemato.
„Sukelti naują krizę yra nesunku, tačiau aš labiau pasitikiu žmonių pasiryžimu įveikti šitą krizę konkrečiais veiksmais“, – žurnalistams trečiadienį sakė šalies vadovas.
Nausėda: kodėl nebuvau informuotas?
G.Nausėda viešai pareiškė, jog jam nesuprantama, kodėl jis pats ir visuomenė nebuvo informuoti apie incidentą anksčiau.
Aš iki galo negavau aiškaus atsakymo, kodėl nebuvau informuotas realiu laiku ir kodėl nebuvo informuota visuomenė.
„Aš iki galo negavau aiškaus atsakymo, kodėl nebuvau informuotas realiu laiku ir kodėl nebuvo informuota visuomenė. Dar kartą kartoju: Generalinė prokuratūra nedraudžia teikti informacijos. Ir jeigu toks draudimas buvo, reikėtų parodyti, kur yra toks raštas, kuriame Generalinė prokuratūra draudžia skelbti apie tai, kas vyksta“, – pabrėžė G.Nausėda.
Jis sako gavęs paaiškinimų, jog pradžioje buvo nustatyti tik keli paskiri incidentai, nenustatyta problemos masiškumo.
„Bet kuomet į procesą įsijungė Generalinė prokuratūra, tas masiškumas buvo akivaizdus. Tai įvyko jau maždaug balandžio pabaigoje. Tad net jei ir buvo vadovautasi principu, kad nėra masiškumo (nors mano požiūriu, tai taip pat nėra pateisinama, čia – ne argumentas), nustačius, kad tai – pasikartojantys incidentai, tai turėjo būti padaryta nedelsiant“, – pabrėžė jis.
Premjerė: pranešti neleido prokuratūros tyrimas
Premjerė, nuo penktadienio nekomunikavusi šia tema, trečiadienio rytą sušaukė pasitarimą su keliais ministrais.
Po jo premjerė pripažino, apie duomenų vagystę buvusi supažindinta balandžio pradžioje, tačiau, pasak jos, visuomenės informuoti anksčiau negalėjusi dėl prokuratūros vykdyto ikiteisminio tyrimo.
„Pati buvau informuota dar balandžio pradžioje ir iš karto (...) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nuo to laiko Generalinė prokuratūra kontroliavo visą procesą, (...) todėl mes galėjome išeiti su savo pareiškimais tik tuomet, kuomet Generalinė prokuratūra informavo visuomenę“, – aiškino premjerė.
Kada sužinojo prezidentas?
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pranešė nebuvęs informuotas apie duomenų vagystę iš Registrų centro.
Paklausta, kodėl neinformavo prezidento, premjerė Inga Ruginienė atkirto, kad praėjusį trečiadienį prezidento patarėjas dalyvavo Nacionalinės saugumo komisijos posėdyje, dalyvavo diskusijose dėl duomenų vagystės iš Registrų centro, tad reikėtų klausti patarėjų, kodėl prezidentas nebuvo informuotas.
Viešai apie duomenų iš Registrų centro vagystę pranešta praėjusį penktadienį.
Žinių negavo ir iš patarėjo, kviesis „rimtam pokalbiui“
Vis dėlto G.Nausėda apgailestauja, kad net ir šios informacijos negavo, ir žada kviesti patarėją pasiaiškinti.
„Iš tikrųjų, patarėjas mano dalyvavo, savo tiesioginiam vadovui jis nepranešė, tiesioginio vadovo tuo metu nebuvo. Bet juk kalbame ne apie praėjusį trečiadienį ar praėjusį penktadienį.
Taip, iš patarėjo aš informacijos realiu laiku negavau ir turėsiu rimtą pokalbį su rimtu patarėju. Bet problema yra ne šitų dviejų dienų terminas, problema yra pusantro-dviejų mėnesių terminas. Apie tai šiandien kalbame.
Todėl klausimas, į kurį negavau atsakymo: kodėl tiek Seimo pirmininkas, tiek Lietuvos respublikos prezidentas nebuvo informuoti tuomet, kuomet reikalu jau domėjosi Generalinė prokuratūra“, – kartojo G.Nausėda.
