Ragina vykti atgal
„Nacistai jau pralaimėjo du kartus, pralaimės ir trečiąjį kartą...
Fašistų karinė bazė Lietuvoje saugumo tikrai neprideda, todėl geriausiai jiems būtų vykti atgal iš kur atvykę...
Be to, jų buvimą Lietuvoje DRAUDŽIA LR Konstitucija!!! (kalba netaisyta – red. past.)“ – gegužės 24 d. paskelbė vienas „Facebook“ vartotojas.
Pagrindiniame šalies įstatyme tikrai kalbama apie užsienio karius, bet šis punktas interpretuojamas netiksliai.
Nepageidaujami tik kai kurių šalių kariai
Konstitucijos XIII skirsnyje „Užsienio politika ir valstybės gynimas“, 137 straipsnyje teigiama: „Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.“
Konstituciniame akte dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines rytų sąjungas rašoma kiek kitaip: „Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti jokių Rusijos, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ar į ją įeinančių valstybių karinių bazių ir kariuomenės dalinių.“
Taigi draudžiamas bet koks Rusijos, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ar jai priklausančių šalių karių – ir bazių, ir kariuomenės dalinių buvimas.
Europos Sąjungai, NATO ar jų narėms taikomas kiek siauresnis draudimas – įrengti karines bazes. Draudimo jų kariams tarnauti mūsų šalies teritorijoje nėra.
Kada Lietuvoje buvo karinių bazių?
Užsienio karinės bazės, kaip paaiškinta Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, yra karinės bazės už atitinkamos valstybės teritorijos ribų. Jų buvimą dažniausiai reglamentuoja tarpvalstybinės sutartys.
Tokios bazės pradėtos steigti XIX a. pradžioje, naudojamos ir kaip politinio spaudimo priemonė. Po II pasaulinio karo Japonijos ir Vokietijos teritorijoje buvusios JAV karinės bazės turėjo garantuoti, kad šiose šalyse į valdžią negrįš revanšistinės jėgos. Kai kurios užsienio karinės bazės atlieka laisvės atėmimo vietų funkcijas (JAV Guantanamo karinė bazė Kuboje).
2009 m. pasaulyje veikė 746 užsienio karinės bazės. 716 turėjo JAV (jose buvo dislokuota apie 103 tūkst. karių), 5 – Jungtinė Karalystė (apie 8 tūkst. karių), 5 – Prancūzija (apie 7 tūkst. karių), 1 – Turkija (32 tūkst. karių), 1 – Indija, 18 – Rusija (iš jų 3 – Abchazijoje, Pietų Osetijoje, Padniestrėje, apie 5 tūkst. karių).
Daugiausia karinių bazių užsienyje turi JAV. 2021 m. jos turėjo 750 tokių bazių mažiausiai 80 šalyse (tiesa, kai kurios yra palyginti nedidelės ir angliškai dažnai vadinamos ne bazėmis, o Lily Pads). Vien Japonijoje veikė 120 bazių su 54 tūkst. karių.
Užsienio karinių bazių būta ir Lietuvoje. 1939 m. pabaigoje pasirašius Lietuvos-SSRS savitarpio pagalbos sutartį, pastaroji įsteigė karines bazes Alytuje, Prienuose, Gaižiūnuose, Naujojoje Vilnioje ir jose dislokavo 18 tūkst. karių. Šios sutarties Sovietų Sąjunga pasiekė prievarta.
1990–1992 m. Lietuvoje veikė SSRS (nuo 1991 m. – Rusijos), 1992–1993 m. – Rusijos karinės bazės (apie 36 tūkst. karių). Jų įgulos galutinai išvestos 1993 m. rugpjūčio 31 d.
Kuriasi ne savoje bazėje
Vokietijos 45-oji brigada šių metų balandžio 1 d. pasiekė visą brigados štabo pajėgumą ir pradėjo veiklą Lietuvoje. Reorganizavus pirminį brigados valdymo elementą, buvo padidintas personalo skaičius, tad jau dengiamos visos funkcinės sritys. Pats brigados perkėlimas vyksta laipsniškai.
Atskiri brigados daliniai sujungti į vieningą, Lietuvai priskirtą Vokietijos 45-ąją brigadą, jai suteiktas oficialus brigados ženklas. Tai – pirmas kartas istorijoje, kai Vokietijos kariuomenė dislokuoja šarvuotą brigadą užsienyje.
Jai laikinai perleidžiama Lietuvos kariuomenės infrastruktūra netoli Vilniaus – Nemenčinės ir Rokantiškių kariniai objektai, kuriuose įsikūrė ryšių, štabo aprūpinimo kuopos, medicinos ir logistikos vienetai. Nuolatinė dislokacijos vieta numatyta Rūdninkų kariniame poligone ir Rukloje. Taigi vokiečių kariai įsikurs ne savo bazėje.
Brigados karių ir civilių Lietuvoje nuosekliai daugėja, iki bus pasiektas planinis 4800 karių ir 200 civilių darbuotojų skaičius.
Veiksmų planą, kuris padėjo pagrindą Vokietijos kariuomenei Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio vienetą, abiejų šalių gynybos ministrai Vilniuje pasirašė 2023 m. gruodžio 18 d.
Pernai Vilniuje įsikūrė pirminis brigados elementas, šiais ir kitais metais vyksta pagrindinis brigados vienetų perkėlimas. Perkelti brigadą ir pasiekti visą kovinės brigados pajėgumą numatoma iki 2027 m. pabaigos – parengus infrastruktūrą. Tai bus visiškai koviniams veiksmams pasirengęs vienetas, turintis visą reikiamą techniką, įrangą, personalą bei atsargas.
Gegužės 22 d. buvo surengta Vokietijos 45-osios šarvuotosios brigados „Lietuva“ inauguracija. Ta proga Vilniuje lankėsi šios šalies kancleris Friedrichas Merzas ir gynybos ministras Borisas Pistorius.
Taip pat skaitykite: „Istorinė diena ne tik Lietuvai, bet ir Vokietijai“: Vilniuje inauguruota vokiečių brigada
„Perimame NATO rytinio flango gynybą į savo rankas“, – Katedros aikštėje vykusioje ceremonijoje sakė F.Merzas. Jis patikino, kad lietuviai gali pasikliauti Vokietija.
PAPILDYMAS
Tam tikros bazės galėtų būti
Užsienio karinių bazių buvimas Lietuvoje buvo aptartas ir 2011 m. kovo 15 d. paskelbtame KT nutarime. Juo pripažinta, kad visos su Lietuvos narystės NATO įsipareigojimais susijusios Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo nuostatos atitinka Konstituciją.
Bylą inicijavo Seimo narių grupė, prašiusi ištirti šio teisės akto nuostatų, įgyvendinančių Šiaurės Atlanto Sutarties principus, atitiktį Konstitucijai.
Šis įstatymas buvo esminis Lietuvos integracijai į NATO, nes perkėlė į šalies teisinę sistemą pagrindinius sutarties principus, įskaitant ir 5 straipsnyje įtvirtintą kolektyvinės gynybos principą.
Be kita ko, parlamentarai iškėlė abejonę, ar Konstitucijai neprieštarauja užsienio šalių, taip pat ir NATO, karinių pajėgų buvimas Lietuvos teritorijoje. Pasirašiusieji kreipimąsi teigė, jog Konstitucijoje nenumatyta, kad padėti gintis nuo agresijos į Lietuvos teritoriją galėtų atvykti kitų valstybių – Lietuvos sąjungininkių – pajėgos.
Nutarime pažymėta, kad Lietuvoje tam tikromis sąlygomis gali veikti NATO karinės bazės ir būti dislokuojamos valstybių sąjungininkių ginkluotosios pajėgos šalies gynybai bei saugumui užtikrinti
KT pripažino, jog Konstitucijos nuostata, draudžianti užsienio valstybių karines bazes Lietuvos teritorijoje, reiškia, kad negali būti tokių karinių bazių, kurias valdo ir kontroliuoja užsienio valstybės. Tačiau šis draudimas nereiškia, kad negali būti karinių bazių, kurias pagal tarptautines sutartis, Seimo ratifikuotą kolektyvinės gynybos sutartį Lietuva valdo ir kontroliuoja bendrai su valstybėmis sąjungininkėmis.
15min verdiktas: iš dalies melas. Vokietijos karių buvimo mūsų šalyje Konstitucija nedraudžia. Joje įtvirtintas kitų šalių karinių bazių, o Rusijos, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ar į ją įeinančių valstybių – ir kariuomenės dalinių Lietuvoje draudimas. Vokietijai pastarasis netaikomas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
