Kapčiamiesčio poligono teritorija turėtų apimti apie 14,6 tūkst. ha, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Tad vietos gyventojai jau kuris laikas garsiai reiškia nepasitenkinimą pokyčiais jų krašte.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) akcentuoja, kad sprendimas steigti poligoną bus priimtas tik išklausius gyventojų. Valstybės gynimo taryba poligono steigimo klausimą svarstys pakartotinai, o galutinį sprendimą dėl tokio objekto Kapčiamiestyje priims Seimas šių metų pavasarį.
-
Įsibėgėjo kampanija prieš poligoną: kariuomenė įspėja, kad tai – manipuliacija
-
Kariuomenės vadas: dvejonės dėl poligono poreikio Kapčiamiestyje labai primena Rusijos naratyvus
-
Ministras, kariuomenės vadas su regiono gyventojais kalbėsis apie Kapčiamiestyje planuojamą poligoną
-
Saulius Skvernelis valdančiųjų vizitus pas gyventojus dėl Kapčiamiesčio poligono vadina pavėluotais
Seinuose – baimė dėl turizmo
Vis garsiau diskusijos dėl būsimo karinio objekto pasienyje skamba ir kaimyninėje Lenkijoje. Kaip rašo „Gazeta Wyborcza“, Seinų krašto gyventojai ne juokais sunerimę dėl šių planų.
„Jie baiminasi, kad Kapčiamiesčio poligono veikla gali suniokoti natūralią gamtą ir turizmą taip pat ir Lenkijos pusėje bei turėti neigiamą įtaką viso Lenkijos ir Lietuvos pasienio gyventojų kasdienybei.
Seinų rajono ūkių ir sodybų savininkai, su kuriais kalbėjausi (jie prašė anonimiškumo), yra vieningi – šio poligono veiklos pasekmės nesustos ties Lietuvos ir Lenkijos siena. Nuolatinis kariuomenės buvimas, triukšmas dėl pratybų atbaidys turistus nuo viso mūsų regiono.
Ūkininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad šis poligonas bus vienas pirmųjų priešų puolimo tikslų“, – rašo dienraščio žurnalistas Maciejus Cholodowskis.
Vietiniai jam pasakojo, kad nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios 2022 m., o ypač pradėjus garsiai kalbėti apie pavojus Suvalkų koridoriui, Seinų krašte turistų esą sumažėjo apie 30–40 proc. Neva žmonės tiesiog bijo čia važiuoti.
Trūksta informacijos
Seinų rajono savivaldybės vadovė Joanna Raś savo ruožtu pabrėžia, kad jie neturi jokios oficialios informacijos apie naujojo objekto Lietuvos pusėje statybas. O į žiniasklaidos pranešimus regiono žmonės reaguoja su nerimu.
„Toks poligonas turi atsirasti dėl saugumo, bet vietinių gyventojų baimės susijusios su turistų srautų mažėjimu mūsų krašte, kur iš agroturizmo gyvena dauguma žmonių“, – kalbėjo savivaldos atstovė.
Nuo Berznyko iki Kapčiamiesčio ketinama tiesti naują kelią, jis turėtų tarnauti turistams. Turizmo gija yra ir Seinos (lenkiškai – Marycha) upė, kuria itin mėgsta baidarininkai. Bet įrengus poligoną, kaip teigia pasienyje gyvenantys agroturizmo sodybų šeimininkai, upė turistinę vertę praras.
Toks poligonas turi atsirasti dėl saugumo, bet vietinių gyventojų baimės susijusios su turistų srautų mažėjimu mūsų krašte, kur iš agroturizmo gyvena dauguma žmonių.
Seinų seniūnas Maciujus Plesiewiczius sako, kad saugumas yra labai svarbu, to negalima ignoruoti, bet esą nevalia pamiršti ir apie gamtinę aplinką, nes Seinų rajonas Lietuvos ir Lenkijos pasienyje yra išskirtinė vieta.
Panašios nuomonės laikosi ir kiti vietos savivaldos atstovai. Jie svarsto, ar poligonui negalima rasti kitos vietos, ne ten, kur įsteigti rezervatai, saugomos teritorijos.
Užuominos apie poligoną ir Lenkijoje
Dar daugiau nerimo šiame krašte ir dėl to, kad sklando gandai, jog panašus poligonas atsiras ir Lenkijos pusėje. Apie tai užsiminė Lietuvos krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas, teigdamas, kad būta kalbų su kolegomis Lenkijoje apie tokią galimybę.
Anot jo, kaip rašo wyborcza.pl, galimas bendradarbiavimas tarp Kapčiamiesčio ir panašaus poligono Lenkijoje „taptų retai pasitaikančiu sprendimu Europoje ir galėtų sustiprinti regiono gynybinius pajėgumus“.
Gruodį Lenkijos gynybos ministras ir vicepremjeras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas susitikęs su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte taip pat teigė, kad Lenkiją domina bendradarbiavimas su Lietuvą plėtojant infrastruktūrą kariniams mokymas šiame poligone.
Komentare „Gazeta Wyborcza“ Lenkijos gynybos ministerija teigė, kad Lenkija remia visų NATO narių, o ypač – kaimyninių šalių, siekius stiprinti gynybinius pajėgumus.
Tikime, kad Lietuvos pusė dės visas pastangas, jog planuojama karinė infrastruktūra atitiktų reikalavimus. Tai ypač taikytina gyventojų, civilinės infrastruktūros ir gamtinės aplinkos apsaugai.
„Poligono statyba Lietuvoje vykdoma kaip sistemingų pastangų stiprinti saugumą jautrioje Suvalkų koridoriaus teritorijoje, kuri laikoma viena iš svarbiausių gynybos vietų Aljanso rytiniame flange, dalis. (...)
Tikime, kad Lietuvos pusė dės visas pastangas, jog planuojama karinė infrastruktūra atitiktų aiškiai apibrėžtus ir griežtus saugumo reikalavimus. Tai ypač taikytina gyventojų, civilinės infrastruktūros ir gamtinės aplinkos apsaugai“, – ministerijos komentarą cituoja straipsnio autorius.
Seinų savivaldos atstovai kreipėsi į jiems atstovaujantį Seimo narį Jaceką Niedzwieckį, kuris pažadėjo klausimą kelti Seimo krašto apsaugos komisijos posėdyje.
Savivaldos atstovai ketina artimiausiu metu parengti bendrą poziciją, kuri būtų išplatinta viešai. Bet esą siekiama viską kuo detaliau apsvarstyti, nes reikia ne tik savo nuogąstavimus išsakyti, bet ir juo pateikti taip, kad tai „nebūtų suprasta kaip kišimasis į Lietuvos vidaus reikalus“.
„Tai labai delikatus dalykas. Reikia elgtis atsakingai“, – teigė jie.
