Pokyčiai bus aktualūs ir Lietuvai. Nors pagalbos nusikaltimų aukoms sistema šalyje jau sukurta, ekspertai pabrėžia, kad praktikoje vis dar išlieka spragų: ne visi nukentėjusieji pasiekia pagalbos tarnybas, trūksta institucijų koordinavimo, o informacija apie prieinamą pagalbą ne visada lengvai randama.
Už direktyvos rengimą Europos Parlamente buvo atsakingi pranešėjai Javieras Zarzalejosas ir Lucia Yar, koordinavę teisės akto rengimą, derybas ir atstovavę Parlamento pozicijai.
J.Zarzalejosas pabrėžė, kad reforma keičia ne tik technines procedūras, bet ir patį požiūrį į nusikaltimo auką.
„Ši direktyva iš esmės pagerina nusikaltimų aukų padėtį ir užtikrina didesnę jų apsaugą“, – sakė J.Zarzalejosas.
Pasak jo, Europos Sąjungoje daugelis nusikaltimų vis dar lieka nepranešti, todėl aukos negauna pagalbos, o teisėsaugai tampa sunkiau užtikrinti teisingumą. Naujosios taisyklės, anot europarlamentaro, sustiprins teisinę pagalbą, specializuotas paramos paslaugas, aukų privatumo apsaugą ir pagalbą tarpvalstybinėse bylose.
Kita reformos pranešėja Lucia Yar akcentavo, kad naujosios taisyklės turi ne tik teisinę, bet ir aiškią vertybinę reikšmę.
„Tai ne tik teisės aktas. Tai apie tai, kokią Europą kuriame – Europą, kuri aiškiai pasako, kad jūsų orumas, saugumas ir teisės yra svarbūs“, – sakė L.Yar.
Ji reformą vadina svarbiausiu nusikaltimų aukų apsaugos pokyčiu Europoje per daugiau nei dešimtmetį. Pasak europarlamentarės, direktyva stiprins vaikų apsaugą, gerins kompensavimo mechanizmus, užtikrins geresnę prieigą prie teisinės, psichologinės ir medicininės pagalbos, taip pat pirmą kartą ES teisėje aiškiau įvardys seksualinio smurto aukoms reikalingas sveikatos paslaugas.
Išryškėjo senos spragos
Europarlamentaras, teisininkas Dainius Žalimas pabrėžia, kad šia reforma atnaujinama daugiau kaip dešimtmetį galiojusi Europos Sąjungos nusikaltimų aukų apsaugos sistema. Pasak jo, pokyčiai būtini, nes praktika parodė, kad aukų teisės skirtingose valstybėse užtikrinamos nevienodai.
Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Baudžiamosios teisės ir proceso instituto asistentė dr. Marina Gušauskienė taip pat sako, kad iki šiol nusikaltimų aukų teisės dažnai buvo užtikrinamos fragmentiškai. Naujoji direktyva, jos teigimu, pirmą kartą įtvirtina kompleksinį požiūrį į žmogų, tapusį nusikaltimo auka.
Nors pagrindinės nusikaltimų aukų teisės ES galioja nuo 2012 metų, praktikoje jų įgyvendinimas įvairiose valstybėse labai skyrėsi.
„Kurį laiką nukentėjusiųjų teisių užtikrinimas buvo tarsi pamirštas. Trūko kompleksinio požiūrio. Atnaujintas teisinis instrumentas įveda inovatyvius ir valstybėms narėms privalomus mechanizmus, kurie iš esmės keičia institucijų pareigas nukentėjusiųjų atžvilgiu“, – sako dr. M. Gušauskienė.
D.Žalimas pažymi, kad pagrindinis reformos tikslas – suvienodinti aukų apsaugą visoje Europos Sąjungoje.
„Ne išimtis ir Lietuva, kuriai dar yra kur patobulėti šioje srityje. Nors teisinis reguliavimas dėl pagalbos nusikaltimų aukoms Lietuvoje iš esmės jau yra sukurtas, praktikoje vis dar išlieka reikšmingų spragų“, – sako jis.
Pasak europarlamentaro, tai parodė ir 2024 m. Seimo kontrolierių įstaigos tyrimas. Jame konstatuota, kad pagalbos tarnybos pasiekia tik nedidelę dalį nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų, nepakankamai veiksmingai veikia nukreipimo į pagalbos tarnybas sistema, trūksta institucijų koordinavimo ir individualių nukentėjusiųjų poreikių vertinimo, o informacija apie pagalbą ne visada lengvai pasiekiama.
Naujovė – vienas pagalbos numeris visoje Europoje
Viena praktiškiausių naujovių – bendras pagalbos nusikaltimų aukoms numeris 116 006, kuris turės veikti visoje Europos Sąjungoje. Šiuo numeriu nukentėjusieji galės gauti informaciją apie savo teises, emocinę pagalbą ir būti nukreipti į policiją ar specializuotas tarnybas.
„Pagalba turės būti prieinama ne tik telefonu, bet ir per skaitmenines platformas bei mobiliąsias programėles. Paslaugos turės būti teikiamos ne tik valstybine, bet ir dar viena valstybėje suprantama kalba“, – pažymi dr. M.Gušauskienė.
Pagalba turės būti prieinama ne tik telefonu, bet ir per skaitmenines platformas bei mobiliąsias programėles.
Direktyva taip pat numato galimybę tam tikrais atvejais apie nusikaltimus pranešti elektroniniu būdu.
Daugiau privatumo ir aiškesnės teisės
Naujosios taisyklės sustiprins aukų privatumo apsaugą. Jautrūs asmens duomenys negalės būti atskleidžiami įtariamajam ar kaltinamajam, jeigu to nereikalauja baudžiamasis procesas.
Aukos taip pat turės būti geriau informuojamos apie bylos eigą ir svarbiausius sprendimus, o tam tikrais atvejais galės prašyti juos peržiūrėti.
„Direktyva stiprina nukentėjusiųjų informavimą, asmens duomenų apsaugą, specializuotos pagalbos prieinamumą ir žalos kompensavimo sistemą. Tai kompleksinis aukų teisių apsaugos instrumentas“, – teigia dr. M.Gušauskienė.
Atskiras dėmesys skiriamas seksualinio smurto aukoms, vaikams ir kitiems pažeidžiamiems žmonėms.
Seksualinio smurto aukoms turės būti užtikrinama prieiga prie būtinos medicininės pagalbos. Vaikai paramą gaus ne tik tuomet, kai patys tapo nusikaltimo aukomis, bet ir tada, kai žalą patyrė būdami nusikaltimo liudytojais.
Lietuva jau padarė pokyčių, bet darbų dar laukia
Dr. M.Gušauskienė sako, kad Lietuva pastaraisiais metais jau padarė svarbių pokyčių. Išplėstas valstybės kompensuojamų smurtinių nusikaltimų sąrašas, įteisintas apsaugos nuo smurto orderis, plečiamas „Barnahus“ modelis vaikams.
Tačiau naujieji ES standartai, pasak teisininkės, pareikalaus ir papildomų sprendimų.
„Lietuvai teks užtikrinti visą parą veikiančią pagalbos sistemą, stiprinti specialistų pasirengimą, tobulinti individualų aukų poreikių vertinimą bei plėsti nemokamos teisinės pagalbos prieinamumą“, – sako dr. M.Gušauskienė.
Lietuvai teks užtikrinti visą parą veikiančią pagalbos sistemą, stiprinti specialistų pasirengimą, tobulinti individualų aukų poreikių vertinimą bei plėsti nemokamos teisinės pagalbos prieinamumą.
D.Žalimas pabrėžia, kad nukentėjusiam žmogui turėtų būti lengviau ir greičiau gauti informaciją apie savo teises bei pasiekti reikalingą pagalbą. Valstybės narės, jo teigimu, bus aiškiau įpareigotos užtikrinti, kad ši pagalba būtų prieinama visiems, kuriems jos reikia.
Vien teisės aktų nepakanka
Europos Parlamente vykusiuose debatuose europarlamentaras Vytenis Andriukaitis pabrėžė, kad vien teisės aktų nepakanka.
Jo teigimu, būtina stiprinti Europos Sąjungos teismų bendradarbiavimą, užtikrinti, kad aukų balsas būtų girdimas viso baudžiamojo proceso metu, o teisingumo sistema veiktų jų interesams.
Politikas taip pat atkreipė dėmesį, kad dalis Europos valstybių vis dar atsisako ratifikuoti arba traukiasi iš Stambulo konvencijos nuostatų, nors jos yra svarbi smurto aukų apsaugos dalis.
„Ypač skaudu, kad aukos kenčia ne tik nuo nusikaltimų, bet ir nuo neapykantos kultūros, su kuria neretai susiduria viešojoje erdvėje“, – sakė V.Andriukaitis.
Naujajai direktyvai pritarė 440 Europos Parlamento narių. Direktyva bus paskelbta ES oficialiajame leidinyje 2026 m. liepą ir įsigalios po 20 dienų nuo paskelbimo. Valstybės narės turės per dvejus metus perkelti jos nuostatas į nacionalinę teisę.
Tikimasi, kad daugumoje šalių bendra pagalbos linija pradės veikti ne anksčiau kaip 2028 m., nors atskiros valstybės ją gali įdiegti ir anksčiau.
