Po beveik dešimtmetį trukusių ginčų Europos Parlamente priimtas paktas žada daugiau tvarkos, greitesnius sprendimus ir aiškesnę atsakomybę tarp valstybių. Lietuvai, pastaraisiais metais susidūrusiai su migracijos spaudimu prie Baltarusijos sienos, tai reiškia ne tik daugiau europinių instrumentų krizėms valdyti, bet ir naujus įsipareigojimus – nuo privalomų migrantų patikrų pasienyje iki dalyvavimo ES solidarumo mechanizme.
Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (EUAA) paktą vadina sistema, kuri turėtų padaryti migracijos valdymą efektyvesnį ir labiau vienodą visoje Bendrijoje.
Griežtesnės patikros pasienyje
Vienas svarbiausių pokyčių – privaloma visų neteisėtai atvykusių migrantų patikra dar pasienyje. Nuo šiol atvykę asmenys turės būti identifikuojami, tikrinami saugumo ir sveikatos požiūriu bei registruojami bendrose ES sistemose.
Naujoji atrankos (screening) tvarka numato, kad tokia patikra turės būti atlikta per septynias dienas prie išorės sienos arba per tris dienas, jei žmogus jau yra ES teritorijoje.
Kartu stiprinama ir „Eurodac“ sistema – migrantų duomenų bazė. Joje bus kaupiami ne tik pirštų atspaudai, bet ir veido atvaizdai, kelionės dokumentų informacija bei saugumo duomenys. Tai turėtų padėti greičiau nustatyti tapatybę, mažinti piktnaudžiavimą sistema ir apsunkinti neteisėtą judėjimą tarp ES valstybių.
Apie netrukus įsigaliosiančius pokyčius trečiadienį kalbėta Europos Parlamente surengtoje spaudos konferencijoje. Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos atstovė Birgit Sippel joje pabrėžė, kad pagrindinis tikslas – sukurti veikiančią ir vienodą sistemą.
„Visi nereguliariai atvykstantys asmenys bus tikrinami, o jų duomenys registruojami „Eurodac“ sistemoje. Sistema veiks tik tuo atveju, jei valstybės realiai įgyvendins tai, dėl ko pačios susitarė“, – teigė ji.
Visi nereguliariai atvykstantys asmenys bus tikrinami, o jų duomenys registruojami „Eurodac“ sistemoje.
Greitesni sprendimai dėl prieglobsčio
Naujasis paktas taip pat numato spartesnes prieglobsčio procedūras. Dalis prašymų galės būti nagrinėjami pagreitinta tvarka tiesiog pasienyje, todėl valstybės, tarp jų ir Lietuva, galės greičiau atmesti nepagrįstus prašymus bei organizuoti grąžinimą.
Tai ypač svarbu turint omenyje dabartinę situaciją Europoje. „Eurostat“ duomenimis, 2025 metais ES buvo pateikta daugiau nei 669 tūkst. pirmųjų prieglobsčio prašymų, o „Frontex“ registravo daugiau kaip 178 tūkst. neteisėtų atvykimų.
Tuo metu viena didžiausių problemų išlieka grąžinimai – nors kas ketvirtį ES valstybės išduoda apie 117 tūkst. įpareigojimų išvykti, realiai grįžta tik apie 34 tūkst. žmonių. Tai reiškia, kad beveik trys iš keturių asmenų, kuriems nurodyta palikti ES, joje lieka.
Beveik trys iš keturių asmenų, kuriems nurodyta palikti ES, joje lieka.
Daugiau pagalbos krizės metu – bet ir daugiau pareigų Lietuvai
Vienas jautriausių pakto elementų – solidarumo mechanizmas. Nuo šiol migracijos spaudimą patiriančios valstybės galės tikėtis kitų ES šalių pagalbos. Tačiau solidarumas taps abipusis: valstybės narės turės arba priimti dalį migrantų, arba prisidėti finansine bei organizacine pagalba.
Lietuvai, susidūrusiai su migracijos krize pasienyje su Baltarusija, tai reiškia papildomą saugiklį, jei migracijos srautai vėl išaugtų.
Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos atstovas Tomas Tobe pabrėžė, kad tai viena svarbiausių naujos sistemos dalių.
„Kiekviena valstybė narė turės prisidėti – solidarumo mechanizmas yra esminis, jei nenorime grįžti į 2015 metų situaciją“, – sakė jis.
Pasak T. Tobe, dabar svarbiausias etapas – nebe politiniai ginčai, o realus įgyvendinimas.
„Po daugelį metų trukusios politinės aklavietės pagaliau turime bendrą Europos migracijos politikos pagrindą. Tai istorinis sprendimas“, – teigė europarlamentaras.
Ką konkrečiai keis Lietuva?
Vidaus reikalų ministerija (VRM) jau pradėjo ruoštis pakto įgyvendinimui. Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė ministerijos siūlomiems Užsieniečių teisinės padėties įstatymo ir susijusių teisės aktų pakeitimams.
Kaip 15min informavo ministerija, pagrindinis tikslas – pasirengti galimam migracijos srautų augimui, paspartinti prieglobsčio ir grąžinimo procedūras bei sustiprinti išorės sienų kontrolę.
Pagal naują tvarką visiems užsieniečiams, neatitinkantiems atvykimo į ES sąlygų, bus atliekamas privalomas tikrinimas: registruojama tapatybė, tikrinama sveikatos būklė ir vertinama galima grėsmė saugumui.
Taip pat numatyta privaloma pasienio procedūra daliai prieglobsčio prašytojų – pavyzdžiui, atvykusiems iš saugių šalių, klaidinantiems institucijas arba keliantiems grėsmę saugumui. Tokiais atvejais sprendimai dėl prieglobsčio turėtų būti priimami greičiau, o reikalavimų neatitinkantys asmenys – efektyviau grąžinami.
Svarbus pokytis ir solidarumo mechanizme: Lietuva jau apsisprendė dėl mišraus modelio. Pagal Vidaus reikalų ministerijos sprendimą pusę Lietuvai nustatyto solidarumo įnašo sudarys migrantų perkėlimas, kitą pusę – finansinis indėlis kitoms valstybėms.
Pagal Vidaus reikalų ministerijos sprendimą pusę Lietuvai nustatyto solidarumo įnašo sudarys migrantų perkėlimas, kitą pusę – finansinis indėlis kitoms valstybėms.
„Įstatymų pakeitimais numatyta solidarumo mechanizmo įgyvendinimo tvarka: sprendimus dėl perkeliamų asmenų ir jų skaičiaus priims Vyriausybė, o sprendimus dėl kiekvieno konkretaus perkeliamo užsieniečio – Migracijos departamentas“, – informavo VRM.
Ministerija pabrėžia, jog įstatymų projektų pakeitimai užtikrina tarptautinės apsaugos gavėjų šeimos narių teises socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros ir kvalifikacijos pripažinimo srityse bei praplečia nepilnamečių tarptautinės apsaugos prašytojų sveikatos priežiūros apimtį.
Krizės atveju Lietuva taip pat galės taikyti specialų režimą – ilginti procedūrų terminus, koreguoti pasienio procedūrų taikymą bei būti laikinai atleidžiama nuo pareigos perimti prieglobsčio prašytojus iš kitų ES šalių.
Migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimui Lietuvoje 2025–2027 metais iš ES fondų numatyta apie 70 mln. eurų.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
