„Taip, grąžiname į darbotvarkę, nes yra likę neatsakytų klausimų dėl verslo ir politikos santykio, atskyrimo, valdymo procesų, būnant Seimo nariu.
Daug dalykų, kurie tada paaiškėjo, kaip įvairios schemos, nepriklauso nuo to, ar G.Paluckas buvo ministras pirmininkas, ar Seimo narys – bet kuris politikas, einantis Seimo nario pareigas, neturi dalyvauti versle. Akivaizdu, kad apkaltos procesas ir komisija turėtų atsakyti į šitą klausimą“, – sakė L.Kasčiūnas.
Anot jo, apkaltą palaiko visos trys opozicinės frakcijos: jo vadovaujama Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Sauliaus Skvernelio Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamas Liberalų sąjūdis.
Konservatoriai dar rugpjūtį surinko būtiną Seimo narių parašų skaičių po siūlymu sudaryti G. Palucko apkaltos komisiją.
Apkaltai inicijuoti reikia surinkti ne mažiau 36 parlamentarų parašų.
Pirmoji apie galimą apkaltą G. Paluckui dar liepą prakalbo tuomet opozicijoje buvusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Tada jos lyderis Aurelijus Veryga teigė, kad G. Paluckas turi trauktis ir iš Vyriausybės vadovo, ir iš Seimo nario pareigų, o jam to nepadarius, „valstiečių“ frakcija Seime imsis iniciatyvos politikui surengti apkaltą.
Tačiau rugpjūtį ši frakcija apkaltos iniciatyvos nepasirašė, nes su socialdemokratais ir „Nemuno aušra“ sudarė valdančiąją koaliciją.
L.Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad formaliai „valstiečiai“ savo nuomonės neatsiėmė, vis dėlto jis abejoja, ar šie apkaltą palaikys.
Apkaltos iniciatyvoje nurodoma, kad eidamas Seimo nario ir premjero pareigas G.Paluckas galimai rūpinosi savo įmonių „Garnis“ ir „Emus“ reikalais, dalyvavo priimant verslo sprendimus, veikė jų interesais.
Anot opozicijos, įmonę „Garnis“ socialdemokratas įsteigė jau būdamas Seimo nariu. Teigiama, kad būdamas vienu iš pagrindinių „Garnio“ akcininkų jis rūpinosi bendrovės veikla didinant jos įstatinį kapitalą visuotiniame akcininkų susirinkime 2024 metų gruodžio 30 dieną, siekiant užsitikrinti maksimalios lengvatinės paskolos iš valstybinio plėtros banko ILTE gavimą.
Šių metų kovo 17 dieną G.Paluckas dalyvavo šios bendrovės kitame akcininkų susirinkime ir priėmė sprendimus dėl jos veiklos rezultatų vertinimo, taip pat sprendimus dėl bendrovės vadovo atleidimo ir naujo vadovo skyrimo.
Apkaltos iniciatorių teigimu, tam tikri faktai leidžia manyti, kad politikas Seimo nario statusą naudojo savo ir kito verslo partnerio privačiai naudai gauti.
„Pažymėtina, kad Seimo nario ir buvusio ministro pirmininko Gintauto Palucko verslo veikla nebuvo epizodinė, atsitiktinė ar vienkartinė. Jis sistemingai, sąmoningai, pakartotinai dalyvavo savo asmeninio verslo veikloje“, – teigiama apkaltos iniciatyvoje.
Anot jos, yra pagrindas teigti, jog Seimo narys G.Paluckas šiurkščiai pažeidė Konstituciją, mat joje nustatyta, kad Seimo nario pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.
Kaip rašė BNS, G.Paluckas iš premjero ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pareigų pasitraukė rugpjūtį teisėsaugai pradėjus du ikiteisminius tyrimus, susijusius su jo verslu, ir sulaukiant vis daugiau klausimų dėl praeities ryšių bei veiklos.
