„Galiu pasakyti, kad parašai surinkti“, – Žinių radijui penktadienio rytą teigė opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.
Pagal Seimo statutą, inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją gali ne mažiau kaip ketvirtadalis parlamentarų, tai yra bent 36. Galutinį sprendimą dėl komisijos sudarymo priima parlamentas.
Anot Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko, iniciatyvą savo parašais palaikė ir keli valdančiosios „Nemuno aušros“ frakcijos Seime nariai.
Komisija būtų įpareigota atsakyti į 19 klausimų, šie labiausiai orientuoti į politinės atsakomybės paiešką.
Pirmieji neteisėti prisijungimai ir duomenų nutekinimas siekia dar šių metų pradžią, RC apie tai tapo žinoma balandžio pradžioje, visuomenei pranešta gegužės pabaigoje.
Komisija taip pat turėtų aiškintis, ar nėra požymių dėl atsakingų asmenų aplaidumo, ar institucijų reakcija „nėra susijusi su atsakingų asmenų neveikimu ar galimu bendradarbiavimu su pažeidimą įvykdžiusiais asmenimis“.
„Ar sprendimai dėl informacijos apie incidentą viešinimo laiko, apimties ir formos buvo grindžiami tik teisėsaugos, kibernetinio saugumo ir duomenų apsaugos argumentais, ar buvo vertinamos ir galimos reputacinės, politinės bei komunikacinės pasekmės valstybės institucijoms ir jų vadovams?“ – rašoma viename iš klausimų.
Be kita ko, klausiama, ar buvo tinkamai įvertintos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui dėl galimo duomenų perdavimo ar panaudojimo užsienio valstybių, jų žvalgybos, kitų tarnybų interesais.
Opozicijos politikai dar ketvirtadienį teigė, jog jau yra aptarę, kas galėtų užimti devynias komisijos narių vietas.
L.Kasčiūno teigimu, laikinojo tyrimo komisijai darbui atlikti turėtų užtekti vasaros.
