Ketvirtadienio vakarą į Vilniaus Santariškių ligoninę Karinių oro pajėgų sraigtasparnis atgabeno gydytojų brigadą ir donoro organus. Sraigtasparnis leidosi judriame transporto žiede greta Santariškių ligoninių komplekso.
Kaip 15min.lt sakė sraigtasparnio įgulai vadovavęs Aviacijos bazės Sraigtasparnių eskadrilės grandies vadas kapitonas Raimondas Rabačiauskas, transporto žiedas nusileidimui buvo pasirinktas saugumo sumetimais.
„Informaciją apie galimą skrydį mes jau turėjome nuo 15 val. Buvo pradėtas derinti skrydžio planas. Kadangi greta Santariškių nėra nuolatinės sraigtasparnių nusileidimo aikštelės, kiekvieną kartą visos smulkmenos yra derinamos iš naujo, – pasakojo R.Rabačiauskas. – Kur leisimės, nuspręsti reikėjo prieš dvi valandas. Sinoptikai prognozavo blogėjančias oro sąlygas, buvo manoma, kad blogės matomumas. Transporto žiedas buvo pasirinktas todėl, kad jis yra apšviestas, ten yra pakankamai vietos nusileisti sraigtasparniui. O ir triukšmo mažiau. Tai ypač svarbu, kai sraigtasparnis naktį leidžiasi prie ligoninės".
Blogėjant prognozėms, sraigtasparnio įgulai buvo pasiūlyta leistis Vilniaus oro uoste. Medikai tokiu atveju donoro organus iki Santariškių būtų priversti gabenti per visą miestą. Lakūnai nusprendė nusileidimo vietos nekeisti.
Iš Nemirsetos pajūryje pakilęs sraigtasparnis visų pirma nuskrido į Šiaulius.
Šiauliuose paėmė gydytojus ir donoro organus, aviatoriai pasuko Vilniaus link. Maždaug 21.40 val. sraigtasparnis nusileido greta Santariškių. Maždaug po minutės, gydytojams su organais nuskubėjus į greitosios pagalbos automobilį, KOP sraigtasparnis pakilo į orą ir pasuko savo bazės Nemirsetoje link.
Tuo metu, kai sraigtasparnis leidosi prie ligoninės, Vilniaus policija sustabdė eismą Santariškių žiede.
„Prognozės nepasitvirtino. Matomumas buvo puikus, skrydis sklandus. Iš Šiaulių su gydytojais skridome apie valandą", – sakė kapitonas R.Rabačiauskas.
Persodino kepenis
Penktadienį Santariškių klinikos pranešė, kad naktį iš ketvirtadienio į penktadienį buvo atlikta dvidešimtoji kepenų transplantavimo operacija. Jai vadovavo profesorius Kęstutis Strupas.
Agentūra BNS cituoja profesorių, kurio teigimu, kepenų transplantacijos dažniausiai yra vienintelė galimybė išgelbėti pacientui gyvybę.
„Paprastai dėl ūminio kepenų nepakankamumo, pacientams iškyla didžiulė grėsmė gyvybei. Todėl, kai išmėginus visas konservatyviąsias gydymo priemones niekas nebepadeda, vienintele viltimi išgelbėti pacientui gyvybę tampa kepenų persodinimas", - BNS teigė K.Strupas.
Kepenų persodinimo operacijos Santariškių klinikoje pradėtos daryti 2000 metais. Apie 90 proc. pacientų jos buvo sėkmingos.
Sraigtasparnių aikštelės labiausiai trūksta Santariškėse
Ketvirtadienio skrydžiui su donoro organais vadovavęs R.Rabačiauskas sako, kad organus gabenti karo aviatoriams tenka gana dažnai. Trečiadienį kariškiams irgi buvo pranešta, kad teks gabenti donoro organus. „Mes jau buvome pasiruošę kilti, tačiau skrydį dėl kažkokių priežasčių atšaukė. Aš prieš tai gydytojus su donoro organais skraidinau prieš pusmetį. Mano kolega, kuris dabar sėdi greta – prieš mėnesį", – sakė sraigtasparnio įgulos vadas.
Pasak R.Rabačiausko, paprastai, kai gydytojai planuoja organų persodinimo operaciją, medikų brigada vyksta į tą miestą, kur yra donoras. Apie planuojamą operaciją iš karto informuojami karo aviatoriai, kurie pradeda ruoštis skrydžiui.
Kai gydytojai būna pasiruošę skrydžiui, sraigtasparnis kyla į orą ir skrenda prie ligoninės, kurioje medikai ima donoro organus. Pasiėmė gydytojus su organais, lakūnai suka ligoninės, kurioje bus atliekama persodinimo operacija, link.
„Pasiruošti skrydžiui laiko užtenka. Tačiau Lietuvoje kartais būna sudėtinga nusileisti greta ligoninės. Dieną, kai matomumas geras, nusileisti galime bet kur. Tamsoje viskas sudėtingiau, dažnai nesinori rizikuoti. Specialiai įrengtų ir tinkamai pažymėtų aikštelių prie ligoninių beveik nėra. Tik prie Kauno klinikų pievoje visai neseniai buvo pažymėta viena aikštelė", – pasakojo sraigtasparnio įgulos vadas.
R.Rabačiauskas tvirtina, kad sudėtingiausia nusileisti visada būna greta Santariškių. Anksčiau, suplanavus skrydį, būdavo leidžiamasi automobilių stovėjimo aikštelėje prie ligoninės. Policija turėdavo aikštelę uždaryti, surasti ten stovinčių automobilių savininkus ir paprašyti, kad jie patrauktų mašinas. Tik tokiu atveju sraigtasparnis galėdavo saugiai nusileisti.
R.Rabačiausko teigimu, kituose miestuose nusileisti būna paprasčiau, nors čia aikštelės sraigtasparniams ir neįrengtos. „Klaipėdoje sąlygos nėra prastos, nors aikštelė čia ir neįrengta. Šiauliuose leidžiamės netoli ligoninės esančiame stadione. Santariškėse visada būna sudėtinga. Visiems būtų geriau, jei Santariškėse būtų įrengta aikštelė sraigtasparniams. Apie ją kalbama jau seniai", – sakė R.Rabačiauskas.
15min.lt pašnekovas sakė, kad, prireikus vėl skraidinti medikus į Vilnių, sraigtasparnis vėl gali leistis judriame transporto žiede.
Karinės oro pajėgos atlieka donorų organų transportavimą pagal 2001 m. birželio 15 d. pasirašytą Krašto apsaugos ministerijos ir Nacionalinio transplantacijos biuro bendradarbiavimo sutartį.
Tų pačių metų liepos 4 d. sutartis dėl organų transportavimo pasirašyta su Respublikiniu rekonstrukcijos ir mikrochirurgijos centru.
