Kaip spėjama, ukrainiečių karinis dronas į Lietuvos erdvę įskrido sekmadienio ankstų rytą ir netrukus sudužo. Jis sekmadienio vakarą aptiktas Utenos rajono Samanės kaime, tik po gyventojo pranešimo policijai. Vėliau nustatyta, jog dronas buvo su sprogmenimis – jie neutralizuoti vietoje.
Reaguodamas į incidentą prezidentas Gitanas Nausėda išsikvietė aptarti situaciją krašto apsaugos ministrą Robertą Kauną.
Šis, kalbėdamas ir apie gyventojų perspėjimo, ir apie pačios oro erdvės stebėjimo spragas, patikino, jog Lietuva jau yra įsigijusi sistemas, kurios gali padėti aptikti žemai skrendančius dronus, tačiau jas dar reikia integruoti, o tai užtruks bent pora mėnesių.
Nors R.Kaunas neįvardijo, nei kokie tai radarai, nei kiek jų Lietuva įsigijo, Krašto apsaugos ministerija (KAM) dar kovo pabaigoje pranešė, jog Lietuvą netrukus pasieks Švedijos gamintojo „Saab“ trumpojo nuotolio radarai „Giraffe“.
Tuomet įvardinta ir daugiau Lietuvos planų: kartu su Lenkija, Estija ir Norvegija vykdomas lenkiškų VSHORAD (angl. Very Short Range Air Defence System) mobilių oro gynybos sistemų „Piorun“ įsigijimas.
Taip pat, anot KAM, numatoma plėsti sensorių tinklą: padvigubinti vidutinio nuotolio radarų skaičių, tris kartus padidinti stacionarių kompensacinių radarų kiekį ir reikšmingai išplėsti mobiliųjų radarų parką, kartu stiprinant elektroninės, akustinės ir signalų žvalgybos gebėjimus.
Atsargos generolas majoras E.Mažeikis sutinka, jog kryptis yra teisinga, tačiau ragino nepuoselėti pernelyg didelio optimizmo, jog net ir įgyvendinus ambicingus tikslus oro erdvė taps visiškai saugi.
Jis sako, kad norint efektyviai padengti radarais visą Lietuvos išorės sieną su Baltarusija, Lietuva bent jau šiuo metu turėtų suplanuoti milžiniškas investicijas, kurios į šoną nustumtų kitus kertinius gynybos stiprinimo sumanymus.
