Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti
2013 10 22

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas: oro policijos misiją vykdyti ir iš Estijos – neracionalu

Baltijos šalių oro policijos misiją atlikti iš visų trijų šalių, paeiliui perkeliant lėktuvus, būtų neracionalu ir neduotų jokios pridėtinės vertės, tvirtina krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Prancūzų naikintuvas „Mirage 2000“
Prancūzų naikintuvas „Mirage 2000“ / Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr.

„Mūsų ekspertai yra apsikeitę informacija, kokia gali būti nauda, pliusai ir minusai, – Briuselyje, kur dalyvauja NATO gynybos ministrų susitikime, žurnalistams sakė jis. – Pridėtinės vertės oro policijai keliaujant iš vieno oro uosto į kitą nematome.“

Anot ministro, gruodį numatytas trišalis susitikimas nuomonėms apie oro policijos atlikimą iš visų Baltijos šalių, o ne vien Lietuvos, apsikeisti.

„NATO pabrėžiama – reikalinga išmanioji gynyba, racionalus resursų naudojimas. Keliaujant iš vieno oro uosto į kitą, būtų nelabai racioanalu. Tuo metu kiti (oro uostai) stovėtų nenaudojami“, – kalbėjo J.Olekas.

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas yra sakęs, kad Aljansas nesikiša į Vilniaus ir Talino diskusijas, o „Baltijos šalys turi pačios nuspręsti, kaip organizuoti šią oro policijos dalį“.

Jo žodžiais, galima paieškoti kitų projektų, kuriuos įgyvendintų kitos Baltijos valstybės ir patenkintų savo poreikius bei ambicijas. Pavyzdžiui, Tartu veikia gynybos koledžas „Baltdefcol“, kurį norima paversti universitetu.

Vienos iš trijų rotacijų norėtų Estijoje

Apie estų norą rotuoti NATO oro policijos misiją po visas Baltijos šalis prabilta pernai. Tuomet paskelbta, kad Estijos karinės oro pajėgos plėtoja galimybes kariniams lėktuvams treniruotis savo oro erdvėje. Anot dienraščio „Eesti Paevaleht“, nuo praėjusių metų gegužės NATO lėktuvams Estijoje sudaryta galimybė treniruotis nedideliame – iki 200 metrų – aukštyje, arba taip žemai, kaip lėktuvai skrenda per paradą. Iki tol kariniai lėktuvai kai kuriuose Estijos oro erdvės sektoriuose treniruotis galėjo tik 3 km aukštyje.

Tai buvo įvertinta kaip siekis padidinti oro policijos misijos patrauklumą sąjungininkams, norint sudaryti sąlygas išlaikyti kvalifikaciją misijoje dalyvaujantiems pilotams. Lietuvoje tokia galimybė atsirado pirmiausia, vėliau – Latvijoje.

Tuometė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė yra sakiusi, kad Estija pageidauja, jog NATO oro policijos misija Baltijos valstybių oro erdvei apsaugoti būtų rotuojama tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

Pernai vasarą Lietuvoje viešėjęs Estijos gynybos ministerijos politikos sekretorius Svenas Sakkovas pripažino, kad Estija norėtų NATO šalių naikintuvų dislokavimo šalyje.

O žiemą užsienio reikalų ministras Urmas Paetas keturšaliame susitikime su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry pabrėžė, esą Estija siekia, kad nuo 2015 metų kasmet viena iš trijų NATO oro policijos misijos rotacijų būtų perkeliama į atnaujintą Amario bazę Estijoje.

Lietuva pasisako, jog karinių oro pajėgų bazė Šiauliuose liktų pagrindine ir nuolatine NATO partnerių naikintuvų dislokacijos vieta, argumentuodama, kad dėl rotacijos misija labai pabrangtų.

Anksčiau Lietuvoje viešėjęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas patikino, kad Aljansas nesikiša į Vilniaus ir Talino diskusijas, o „Baltijos šalys turi pačios nuspręsti, kaip organizuoti šią oro policijos dalį“.

Baltijos šalys neturi oro erdvei patruliuoti tinkamų orlaivių, todėl greitojo reagavimo oro pajėgų funkcijas vykdo kai kurių kitų NATO narių kariai, dislokuoti karinių oro pajėgų bazėje Zokniuose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Reklama
LPC meno galerijoje eksponuojamos parodos turi išskirtinę misiją
Reklama
Top 5 „Dreame“ dulkių siurbliai 2024
Užsisakykite 15min naujienlaiškius