Planuojama, kad 2016-ųjų pradžioje pirmiausia atvyks nuo 50 iki 100 pabėgėlių. Greičiausiai jie atvyks ne tik iš Italijos, Graikijos, Vengrijos, bet ir Švedijos, kuri neseniai paskelbė nebesusitvarkanti su atvykėlių srautais.
Vasarą kilusios aršios diskusijos dėl atvykėlių baigiantis metams nuslūgo.
Politikai net ėmė sukti galvas, kaip juos prisivilioti, nes pabėgėliams patrauklios turtingesnės šalys.
„Esame visiškai pasiruošę“, – lapkričio viduryje tikino vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius.
Jo teigimu, planas sustyguotas. Visi atvykėliai pirmiausia atsidurs pabėgėlių priėmimo centre Rukloje ir išbus čia iki 3 mėnesių.
Per tą laiką jie išsitirs sveikatą, mokysis lietuviškai, jiems bus paaiškinti lietuvių kultūros ypatumai.
Visi atvykėliai pirmiausia atsidurs pabėgėlių priėmimo centre Rukloje ir išbus čia iki 3 mėnesių.
Po to užsieniečiai pasklis po savivaldybes, 11 savivaldybių yra pasirengusios padėti juos apgyvendinti. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje veiks užsieniečių integracijos centrai, kuriuose jie sulauks pagalbos.
Nevyriausybinių organizacijų atstovai padės užsieniečiams savivaldybėse sutvarkyti būtiniausius reikalus: įsigyti gyvenimui reikalingų daiktų, išsinuomoti butą, išmokės pinigines pašalpas, padės mokytis lietuvių kalbos, parengti reikalingus dokumentus, pasirūpins, kad vaikai lankytų darželius, o jie patys lankytųsi Darbo biržoje.
Kol atvykėliai bus Rukloje, jiems per mėnesį išlaidoms bus skiriamas 71 euras.
Migrantams apsigyvenus savivaldybėse, jie gaus vienkartinę 456 eurų dydžio pašalpą, o būtinoms reikmėms skiriama suma vienam asmeniui padidės iki 265 eurų. Atvykėliai galės gauti išmokas už vaikus, kompensacijas už darželius, kitas išmokas.
Planuojama, kad pagalba savivaldybėse atvykėliai galės naudotis iki metų, o paskui pabėgėliams teks išlaikyti save patiems.
Beveik pusė Lietuvos stambiausių pramonės įmonių apklausoje pareiškė, kad sutiktų įdarbinti pabėgėlius, tačiau už tai jie tikisi mokesčių lengvatų arba subsidijų, bet valdžia pažadais kol kas nesimėto.
