Antrąja Vytauto pr. ir Kęstučio gatvės sankirtoje įsikūrusio centro veikimo dieną jo viduje šurmuliavo šimtai nuo karo siaubo į saugų prieglobstį Kaune sėkmingai pabėgusių užsieniečių.
Vieni iš centro skubėjo nešini paramos paketais, kiti skanavo „Maisto banko“ savanorių tiekiamus pietus.
15min lietuviškai pakalbinta viena savanorė prisipažino, esanti ne lietuvė, o ukrainietė. Kaip paaiškėjo, ne vienas Ukrainos pilietis suskubo taip realizuoti save – padėti savo broliams ir seserims.
Kaip teigė Kauno Ekstremalių situacijų ir operacijų valdymo centro vadovas Paulius Keras, daugelis ukrainiečių nesiekia prisiimti ilgalaikių darbinių įsipareigojimų, nes mano, kad Lietuvoje svečiuojasi tik trumpam, viliasi, jog karas greitai baigsis ir jie galės grįžti į namus. Tad alternatyvus pasirinkimas – savanorystė.
Vienoje pamainoje dirba ir pagalbą žmonėms centre suteikia maždaug 40 žmonių komanda.
Gali pernakvoti apie 100 ukrainiečių
Centre ukrainiečiams, kartu su organizacija „Stiprūs kartu“, teikiamos apgyvendinimo paslaugos. Čia įrengtos trys patalpos, kuriose kelioms paroms (iki 72 val.) gali apsistoti apie 100 pabėgėlių – tol, kol nebus paskirta nuolatinė gyvenamoji vieta.
Kiekvienam atvykusiam paskiriamas socialinis darbuotojas, medicininę informaciją teikia poliklinikos darbuotojai, rūpinamasi atvykstančių vaikų švietimu, savo darbo vietą centre turi ir Užimtumo tarnybos darbuotojai.
Anot P.Kero, numatyta nemažai vietų ukrainiečiams įsidarbinti – į pagalbos šauksmą noriai sureagavo pramoninkai ir darbdaviai. Nemažai ukrainiečių jau dirba Kaune.
Didžioji dalis pabėgėlių čia atvyksta norėdami užsiregistruoti Migracijos departamento sistemoje, tiesa, departamento darbuotojai čia pradės veiklą tik nuo ketvirtadienio. Tuomet ukrainiečius nustos registruoti departamento Kauno skyrius, įsikūręs A.Juozapavičiaus pr.
„Pastate yra keli aukštai. Laukimo, Migracijos departamento salė, maitinimo zona, miegamosios zonos. Įveiklinti pastatą padėjo įvairios organizacijos – Raudonasis kryžius, Caritas, „Maisto bankas“, „Gelbėkit vaikus“, ir begalė miesto savanorių“, – pristatė P.Keras.
Paruošta 1,5 tūkst. nakvynės vietų
Anot P.Kero, šiuo metu Kaunas yra pasiruošęs apgyvendinti 1,5 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Dar nespėta užpildyti nė pusės patalpų.
Didžioji dalis jų – gyventojų pasiūlytos apgyvendinimo vietos, apie 30 butų siūlo ir savivaldybė. Kulautuvoje tam numatytas buvęs sanatorijos pastatas – jame tilptų apie 300 žmonių, įveiklintas ir vienas neveikiantis viešbutis, galintis priimti 150-200 ukrainiečių.
Jei srautai augs, laikinam pabėgėlių apgyvendinimui ruošiamasi panaudoti ir ne tokius komfortabilius kolektyvinės saugos pastatus kaip mokyklos.
„Nematome didžiosios dalies atvykusių, kurie yra apsistoję pas draugus, pažįstamus, gimines ir nėra užsiregistravę Migracijos departamente. Mano žiniomis, departamentas yra užregistravęs apie 500 atvykusiųjų. Šiandien centre taip pat apsilankė apie 500 ukrainiečių, tad, tikėtina, šiuo metu Kaune gyvena virš 1000 pabėgėlių iš Ukrainos. Numatytų apgyvendinimui vietų skaičių stengiamės didinti kasdien“, – įvardijo P.Keras.
257 vaikai jau mokosi švietimo įstaigose
P.Keras pasidžiaugė, kad visiems ukrainiečiams, kurie kreipėsi, suteikta reikalinga pagalba. Ruošiamasi didesniam atvykstančiųjų srautui – su šiuo metu kylančiais iššūkiais susitvarkoma be didesnio vargo.
257 vaikai jau mokosi 8 miesto lopšeliuose-darželiuose ir pasiskirstę po 21 mokyklą. Kitiems planuojamos nuotolinės pamokos internetu tiesiogiai iš Ukrainos.
Mokytojai giria, kad šių vaikų anglų kalbos žinios – itin geros. Ukrainiečiai pageidauja mokytis kartu su lietuviais.
Saugų prieglobstį Kaune iš viso jau rado apie 500 Ukrainos vaikų. Siekiama, kad mieste jiems būtų prieinamos ne tik švietimo paslaugos, būtina socialinė ar psichologinė pagalba, bet ir platus spektras kultūrinių bei sporto veiklų, neformalaus ugdymo užsiėmimai bei edukacijos.
257 vaikai jau mokosi 8 miesto lopšeliuose-darželiuose ir pasiskirstę po 21 mokyklą.
Artimiausiame posėdyje Kauno miesto taryba priims sprendimus dėl sporto mokyklų, teatrų, kultūros centrų, muziejų ir bibliotekų atvėrimo Ukrainos vaikams.
Siekiant, kad mažųjų ukrainiečių integracija ir pažintis su Kaunu būtų sklandesnė, Kauno kultūros ir sporto įstaigos pasirengusios pakviesti juos į nemokamas veiklas bei renginius.
Pirmąją naktį užimtos 7 lovos
Vidaus reikalų ministerijai priėmus sprendimą steigti registracijos centrą ir Kaune (iki tol jie steigti pasienyje ir sostinėje), patalpos buvo suruoštos per 3-4 dienas.
„Centras finansuojamas savivaldybės lėšomis. Prisideda ir savanoriškos organizacijos, didžioji dauguma žmogiškųjų išteklių – savanoriai, o tai juk dažniausiai ir sudaro didžiąją išlaidų dalį“, – tikino P.Keras, neatskleidęs, kiek lėšų nusimatyta centro išlaikymui – savivaldybė ukrainiečių pabėgėlių reikalams iš viso yra skyrusi 0,5 mln. eurų.
Savivaldybė yra atidariusi ir specialią sąskaitą, į kurią lėšas, kaip paramą ukrainiečiams, gali pervesti visi. Iš viso per keletą savaičių miestiečiai paaukojo apie 15 tūkst. eurų. Jie bus panaudoti tvarsliavos, kuri iškeliaus į brolišką Kaunui Ukrainos miestą Charkivą, įsigijimui.
Kaip tikino Kauno pabėgėlių registracijos centro koordinatorius Darius Norkaitis, ne visi į Lietuvą atvyksta turėdami lėšų pradiniam įsikūrimui: vieni atkeliauja su prabangiomis mašinomis, kiti – neturėdami absoliučiai nieko. Atvykstantieji priklauso įvairiems socialiniams sluoksniams.
Vien per trečiadienį, veikiant „testiniu“ režimu, aptarnauta 1050 Ukrainos piliečių. Čia trumpam atokvėpiui priimami ir tranzitu per Lietuvą iš Ukrainos į kitas šalis vykstantys pabėgėliai.
„Teko nemenkas iššūkis per tokį trumpą laiką kartu su savivalda įrengti šias patalpas, surinkti bendrą komandą veiklai vykdyti“, – patikino policijos pareigūnu dirbantis D.Norkaitis.
Anot jo, centrą naktį saugos apsaugos darbuotojai, dirbs Raudonojo kryžiaus savanoriai, bus prižiūrima vieša tvarka.
„Incidentų neturime. Kitų miestų patirtis rodo, kad visko pasitaiko. Rizikas matome, bet stengsimės, kad jokių nusikalstamų veikų čia nevyktų“, – patikino D.Norkaitis, atskleidęs, kad pirmąją naktį centre nakvojo 7 žmonės.
Anot jo, 95 proc. centro lankytojų – moterys ir vaikai.
Vargiai pritaikytos neįgaliesiems
Viešoje erdvėje jau pirmą centro veikimo dieną pasirodė skundų dėl to, kad pastatas visiškai nepritaikytas neįgaliesiems – jame daug laiptų, laiptelių.
Apie tai asmeninėje feisbuko paskyroje pasisakė ir trečiadienį Kauno pabėgėlių registracijos centre apsilankęs Seimo narys Justas Džiugelis, klausdamas, ar tai – vienintelės patalpos laikinojoje sostinėje, tinkamos oriai priimti žmones, bėgančius nuo karo.
„Patalpos visiškai nepritaikytos. Jau nekalbant apie žmones, kurie turi mažų vaikų, o tokių čia – didžioji dauguma. Čia yra ir vyresnio amžiaus žmonių, kuriems reikia įveikti šimtus laiptų. Pats kilau keltuvais, jie veikia, bet tai – didžiulis nepatogumas visiems. Raginu Kauno merą Visvaldą Matijošaitį spręsti problemą čia ir dabar“, – išplatintame vaizdo įraše teigė J.Džiugelis.
Tai, ką apsilankymo metu pamatė, jis įvardijo chaosu.
Paklaustas apie tai, P.Keras teigė, kad buvo priimtas vienas žmogus neįgaliojo vežimėlyje, kuris atstovauja tam tikras neįgaliųjų organizacijas – jis išbandė visus maršrutus, keltuvus.
„Visa zona, kur vyksta aptarnavimas, buvo pasiekiama su keltuvais neįgaliesiems. Taip, iš tiesų kai kur yra laiptai, bet turinti omeny, koks yra laikotarpis, per kurį centras įrengtas, ir kokios yra šiuo metu galimybės, neįgaliesiems galimybės yra optimaliai sukurtos“, – patikino P.Keras.
Ukrainiečiams pasiūlys ir pramogų
Kultūrinės veiklos Kauno kultūros namuose šiuo metu nevyks, savo kabinetuose tik dirbs šios įstaigos darbuotojai – renginiai salėje neplanuojami.
Mieste apsistojusiems ukrainiečiams spektaklių, meno festivalių, renginių ir koncertų bilietus dovanoti ruošiasi Kauno šokių studija „Aura“, „Kauno Santakos“ kolektyvas, Kauno miesto simfoninis orkestras ir Kamerinis teatras bei netrukus duris atversiantis kino teatras „Romuva“.
Kauno kultūros centras siūlys įsitraukti į edukacines veiklas, kūrybines dirbtuves, stovyklas, judesio laboratorijos pamokas, meninius kolektyvus bei kitus pramoginius renginius.
Koncertuose, filmų peržiūrose ar edukaciniuose renginiuose Ukrainos vaikų taip pat lauks Kauno menininkų namai.
Savo ekspozicijas nemokamam lankymui atvers ir miesto muziejai bei jų padaliniai. Miesto bibliotekos nuo karo Ukrainoje bėgantiems žmonėms nemokamai išduos skaitytojų bilietus, kvies jungtis prie edukacinių veiklų ir neformalaus ugdymo programų.
Taip pat bus sudarytos visos sąlygos aktyviai leisti laisvalaikį ir lankyti norimų sporto šakų treniruotes Kauno miesto sporto mokyklose. Tiek patyrusių sportininkų, tiek pradedančiųjų lauks „Žalgirio“, „Bangpūčio“, „Starto“, „Gajos“ ir Kauno plaukimo mokyklos. Pačios įstaigos bei jų bendruomenės nusiteikusios parūpinti ir reikiamą inventorių sportuoti norintiems vaikams.
Šiuos sprendimus dėl kultūros ir sporto įstaigų atvėrimo ukrainiečiams jau kitą antradienį turės patvirtinti posėdžiausianti Kauno miesto taryba.
Ukrainos gyventojams užtikrintos ir nemokamos kelionės miesto viešuoju transportu.
Nuo kovo 18 dienos pradės veikti nuolatinis paramos rinkimo punktas Vilijampolėje – bendrovės „Kauno energija“ kieme, Raudondvario pl. 84 (įvažiavimas iš Brastos gatvės), kuris veiks darbo dienomis nuo 12 iki 19 val. ir šeštadieniais 10–15 val.
Galintieji įdarbinti ukrainiečius ar pasiūlyti kitokią paramą kviečiami registruotis el. paštu ukraina@kaunas.lt arba telefonu +370 616 45772. Daugiau informacijos: bit.ly/pagalba-ukrainai.
